Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

Šiuo metu Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas yra prof. dr. Juozas Valivonis, katedroje dirba: emeritas habil. dr. Gediminas Marčiukaitis, profesorius dr. Bronius Jonaitis, docentai dr. Vladimir Popov, dr. Vytautas Papinigis, dr. Arnoldas Šneideris, dr. Robertas Balevičius, dr. Remigijus Šalna, dr. Linas Juknevičius, dr. Tomas Skuturna, dr. Mykolas Daugevičius, dr. Robertas Zavalis, lektorius dr. Virgaudas Juocevičius, asistentas Dainius Šakinis, techninė asistentė Daiva Jurėnienė, reikalų tvarkytoja Rima Juršėnienė, doktorantai Mindaugas Petkevičius, Aidas Jokūbaitis, Mantas Atutis, Edgaras Atutis, Tomas Šlivinskas, laboratorijos vedėjas Gintaras Jurkėnas, meistrai Juozas Gervė, Julius Kručas,Aleksandr Zajac.
Buvę katedros darbuotojai: prof. habil. dr. Antanas Kudzys (1962–1992), prof. dr. Jokūbas Kivilša (1960–1994), prof. habil. dr. Zenonas Kamaitis (1958–1990), prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas (1982–2001), prof. dr. Egidijus Rytas Vaidogas (1994–2006), doc. dr. Algirdas Kaminskas (1966–1985), doc. dr. Alvydas Šniukšta (1965–1998), doc. dr. Anatolijus Rinkevičius (1976–1998), doc. dr. Algirdas Notkus (1965–2001), doc. dr. Darius Bačinskas (1997–2001), doc. dr. Eugedijus Dulinskas (1973–2001), doc. dr. Romanas Podagėlis (1969–2003), doc. dr. Arvydas Jurkša (1971–2005), doc. dr. Petras Pukelis (1956–2006), doc. dr. Benediktas Užpolevičius (1966–2009), prof. dr. Romualdas Vadlūga (1963-2014), prof. dr. Povilas Vainiūnas (1962-2014), doc. dr. Vidmantas Jokūbaitis (1962-2014).
Būdama pagrindinis gelžbetoninių, mūrinių ir sluoksniuotųjų konstrukcijų mokslo centru Lietuvoje, katedra aktyviai dalyvauja mokslo tiriamajame darbe. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra gelžbetonio ir mūro mechanika, projektavimo ir mokslo tyrimų kompiuterizacija, iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas, kompozitų teorija ir sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas ir tyrimas, pastatų ir jų konstrukcijų nusidėvėjimo tyrimas ir jų stiprinimas.
Mokslinių tyrimų rezultatus katedros darbuotojai skelbia mokslinėje spaudoje, daro pranešimus įvairiose šalyse organizuojamose konferencijose. Pastaraisiais metais yra paskelti 62 straipsniai leidiniuose, įtrauktuose į Mokslo informacijos instituto (ISI) pagrindinį (WOS) sąrašą. Dėstytojai ir moksliniai darbuotojai yra dalyvavę tarptautinėse mokslinėse konferencijose Danijoje, JAV, Vokietijoje, Brazilijoje, Indijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir kt. šalyse. Surengta nemažai tarptautinių ir respublikinių mokslinių konferencijų ir seminarų. Pastaraisiais metais didelio gamybininkų ir mokslininkų pripažinimo sulaukė katedros organizuojama kasmetinė konferencija „Statybinės konstrukcijos: kūrimas ir stiprinimas”.
Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
Katedros dėstytojai parengė ir išleido 11 monografijų: A. Kudzys „Įtemptasis polimercementinis betonas“, Vilnius: Mintis, 1974; G. Marčiukaitis, E. Dulinskas „Įtemptojo gelžbetonio konstrukcijų įtempimų-deformacijų būvis šutinimo metu“, Vilnius: 1975; A. Kudzys „Gelžbetoninės žiedinio skerspjūvio konstrukcijos“, Vilnius: Mintis, 1975; G. Marčiukaitis „Polimerais impregnuotas betonas ir gelžbetonis“, Vilnius: 1975; B. Užpolevičius „Gelžbetoninių konstrukcijų betono stiprumo tikrinimas neardant betono ir vertinimas“, Vilnius: 1982; A. Kudzys „Gelžbetoninių konstrukcijų patikimumo įvertinimas“, Vilnius: Mokslas, 1985; G. Marčiukaitis „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų defektai ir jų remontas“, Vilnius: Mokslas, 1985; G. Marčiukaitis, E. Dulinskas, A. Zabulionis „Stiprinamų po apkrova gelžbetoninių konstrukcijų įtempimų ir deformacijų būvis“, Vilnius: Technika, 1992; G. Marčiukaitis „Technologiniai įtempimai statybiniuose karkasinės struktūros kompozituose“, Vilnius: Technika, 1995; G. Marčiukaitis „Statybinių kompozitų kūrimo ir savybių prognozavimo principai“, Vilnius: Technika, 1998; R. Bistrickaitė, G. Marčiukaitis, R. Žilinskas „Surenkamos gelžbetoninės perdangos su liktiniais klojiniais“, Kaunas: Technologija, 2004.
Ilgą laiką katedra organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinius „Gelžbetoninės konstrukcijos” (vyr. redaktorius A. Kudzys) ir „Statybinės konstrukcijos“ (vyr. redaktorius G. Marčiukaitis) leidybą ir 1967–1995 m. išleido 27 tomus. Katedros iniciatyva 2009 m. sausio mėn. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ lietuvių ir anglų kalbomis. Redkolegijai vadovauja katedros prof. G. Marčiukaitis (vyr. redaktorius) ir dr. R. Šalna (atsakingasis sekretorius). Straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse.
Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros bendradarbiai, vadovaujami prof. G. Marčiukaičio, pasiūlė statybinių konstrukcijų projektavimo normų koncepciją ir parengė pirmąsias Lietuvos istorijoje nacionalines projektavimo normas: „Bendrieji statybinių konstrukcijų projektavimo principai“, „Poveikiai ir apkrovos“, „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ ir kt. Be to, projektuotojams buvo parengti statybinių konstrukcijų projektavimo praktiniai vadovai.
Katedros kolektyvas ypač aktyviai dalyvavo Lietuvoje derinant Europos Sąjungos projektavimo normas (eurokodus). Katedros darbuotojai G. Marčiukaitis, B. Jonaitis ir J. Valivonis parengė pagrindinių eurokodų nacionalinio pritaikymo dokumentus ir eurokodų praktinį vadovą „ Apkrovų ir poveikių skaičiavimo pagal darniuosius Europos standartus, perimtus Lietuvos standartais“ (2 dalys).
Katedra bendradarbiauja su užsienio partneriais: TNO DIANA BV (Niderlandai), Nemetschek AG (Vokietija); Bentley Systems, SolidWorks Corp., (JAV), MIDAS IT Inc. (Pietų Korėja). Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos verslo įmonėmis. Keletui iš jų (AB Vilniaus GKG–3, UAB „Markučiai“, UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ ir kt.) yra parengti pagrindinių gelžbetoninių konstrukcijų katalogus ir jų skaičiavimo kompiuterines programas.
Katedra kuruoja vieną bakalaurų studijų programą („Statybos inžinerija“) ir dvi magistrų studijų programų specializacijas („Pastatų konstrukcijos“ ir „Pastatų rekonstrukcija“). Statybos inžinerijos krypties specialybių bakalaurų studijų studentams šiuo metu 24 dalykus, magistrantams – 40 ir doktorantams – 3.
Katedros dėstytojai parengė ir išleido 10 vadovėlių: A. Rozenbliumas, V. Jokūbaitis „Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų pagrindai“, Vilnius: Pergalė, 1969; V. Jokūbaitis, A. Jurkša, Z. Kamaitis, J. Kivilša, A. Kudzys, G. Marčiukaitis, P. Pukelis, B. Užpolevičius, R. Vadlūga, P. Vainiūnas „Gelžbetoninės konstrukcijos“, Vilnius: Mokslas, 1978; J. Kivilša, Z. Kamaitis, A. Steponavičius „Miesto transporto statiniai“, Vilnius: Mokslas, 1984; I. Jokūbaitienė, V. Jokūbaitis, A. Kudzys, P. Vainiūnas „Gelžbetoninės konstrukcijos“, Vilnius: Mokslas, 1988; V. Jokūbaitis, A. Jurkša, Z. Kamaitis, J. Kivilša, Alg. Kudzys, Ant. Kudzys, G. Marčiukaitis, P. Pukelis, R. Vadlūga, P. Vainiūnas „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos“, Vilnius: Mokslas, 1992; G. Marčiukaitis, J. Valivonis „Pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindai“, Vilnius: Technika, 2001; G. Marčiukaitis, B. Jonaitis, V. Papinigis, J. Valivonis „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas pagal Euronormas“, Vilnius: Technika, 2007; G.Marčiukaitis, J.Valivonis "Statybinės konstrukcijos ir projektavimo pagal Euronormas pagrindai", Vilnius: Technika, 2010; G.Marčiukaitis "Iš anksto įtemptasis gelžbetonis", Vilnius: Technika, 2011. Už vadovėlį „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos“ (1992) grupė autorių apdovanoti Lietuvos valstybine premija.
 
 
Katedros ištakos – Lietuvos valstybiniame universitete. 1922 m. kovo 24 d. patvirtinus Lietuvos universiteto statutą, Technikos fakultetą sudarė 17 katedrų, tačiau jų sąraše konstrukcinių katedrų nebuvo. Artimiausia pagal profilį buvo Tiltų katedra, kuriai buvo pavesta dėstyti akmeninius, medinius, geležinius ir gelžbetoninius tiltus su projektais. Pagal tuometinę sampratą statybinės konstrukcijos ir tiltai traktuoti kaip viena disciplina. Tik daug vėliau statybinės konstrukcijos ir tiltai tapo atskirais dalykais. Laikui bėgant dėl įvairių priežasčių katedros buvo sujungiamos arba vėl atskiriamos. Kito ne tik katedrų pavadinimas, bet ir priklausomybė aukštajai mokyklai. Tai pavaizduota raidos schemoje.
 Tiltų katedra įkurta 1922 m. kovo 24 d. Katedros vedėju iki 1940 m. reformos buvo ord. prof. Silvestras Grinkevičius.
Nuo 1923 m. vasario 1 d. Tiltų katedroje dirbęs privat. doc. Pranciškus Markūnas dėstė gelžbetoninius tiltus ir gelžbetonį, vadovavo diplominiams projektams. Pažymėtina, kad jis suprojektavo 19 gelžbetoninių tiltų, 16 pastatų, įskaitant keturias bažnyčias, gelžbetonines konstrukcijas. Toje pačioje katedroje nuo 1928 m. spalio 1 d. jaunesniuoju asistentu, o nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. vyresniuoju asistentu dirbęs J. Gabrys vadovavo tiltų ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimui, be to, dėstė Kelių katedrai priklausiusį sauskelių dalyką ir jų projektavimą. Parašė „Sauskelių” dvi dalis (1930), „Gelžbetoninius ir betoninius tiltus” (1931) ir kitus vadovėlius. 1938 m. Latvijos universiteto Inžinerijos fakultete apgynė disertaciją „Betoninės ir gelžbetoninės arkos”.
1940 m . liepos 29 d. įsteigtame Statybos fakultete vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Jai vadovavo doc. J. Kuodis. Jis pirmasis iš Lietuvos gelžbetonininkų 1936 m. Vienos aukštesniojoje technikos mokykloje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Pertvarkant techniškųjų fakultetų struktūrą, 1941 m. rudenį Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra pavadinta Tiltų ir konstrukcijų katedra. Vedėjas ekstraord. prof. J. Kuodis. Po karo atkūrus Universitetą Statybos fakultete buvo 14 katedrų, iš jų Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vyr. dėst. A. Rozenbliumas). Katedra neturėjo jokios laboratorijos, o be jos neįmanomas ne tik eksperimentinis mokslinis darbas, bet ir tinkamo lygio mokymo procesas. Laboratoriją kurti pradėjo D. Tovstenko ir J. Kivilša, kai katedrai buvo paskirta VDU Didžiųjų rūmų pusrūsyje maža patalpėlė po Medžiagų atsparumo laboratorijos pirmame aukšte patalpomis. Ši aplinkybė buvo palanki būsimos laboratorijos veiklai. Minėtų rūmų kieme jie pagamino ir išbandė tarpaukštinių perdangų surenkamąsias plokštes – sijas, padarytas iš keraminių blokų. Tai pirmas katedros eksperimentinis darbas. Ypač aktyviai gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimų srityje dirbo A. Rozenbliumas. Jis vadovavo katedrai nuo 1944 m. iki mirties 1973 m. ir ne tik pats aktyviai dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą, bet skatino ir bendradarbius. Jam vadovaujant parengta ir apginta 13 daktaro (mokslų kandidato) disertacijų (J. Valikonis, P. Pukelis, G. Marčiukaitis, G. Lakiūnas, Z. Kamaitis, H. Lazarevičius, V. Jokūbaitis, V. Nemen, L. Vaicekauskas, I. Židonis, A. Nakas, P. Juška ir P. Gerdžiūnas). Jis parašė vadovėlius „Mūrinės konstrukcijos” lietuvių kalba (1956) ir rusų kalba (1964), „Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų pagrindai” kartu su V. Jokūbaičiu (1969) ir „Tamprumo teorijos paskaitų konspektą” (1962). Be to, parašė daug mokslinių darbų ir straipsnių. 1958 m. už darbą „Surenkamosios gelžbetoninės arba armosilikatinės arkos (rėminės santvaros) trobesių dengimui” paskirta Lietuvos valstybinė premija. Jo bendradarbiams G. Lakiūnui, H. Lazarevičiui, G. Marčiukaičiui, P. Pukeliui ir J. Valikoniui 1966 m. už darbą „Iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai” taip pat paskirta Lietuvos valstybinė premija.
Lygia greta su gelžbetonio katedros veikla Kaune, gelžbetonio dalykus dėstyti ir mokslo tiriamąjį darbą dirbti pradėta Vilniuje, 1956 m. atidarytame KPI vakariniame skyriuje. 1961 m. skyrius tapo KPI Vilniaus filialu, gelžbetoninių konstrukcijų dalykas priklausė Statybos katedrai (vedėjas doc. V. Kriščiūnas). Šioje katedroje statybinių konstrukcijų dalykus dėstė A. Kudzys, V. Kriščiūnas, V. Pranaitis. 1965 m. įkurta Statybinių konstrukcijų katedra, kuriai vadovavo A. Kudzys. 1967 m. A. Kudzys apgynė pirmąją technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją Lietuvoje iš gelžbetoninių konstrukcijų tyrimų srities („Trumpalaike apkrova veikiamų žiedinio skerspjūvio gelžbetoninių elementų darbo tyrimai“).
1972 m . Statybinių konstrukcijų katedra pavadinama Gelžbetoninių konstrukcijų katedra (ved. A. Kudzys). Ji pasipildo dėstytojais iš KPI (V. Jokūbaitis, J. Kivilša, P. Vainiūnas, P. Pukelis, A. Jurkša, E. Dulinskas) ir vilniečiais (V. Bagočiūnas, R. Podagėlis, M. Pelikša, A. Notkus, B. Jonaitis, V. Papinigis, V. Juocevičius, J. Valivonis, V. Popov). Į katedros kolektyvą ateina tik įsikūrusio Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektorius G. Marčiukaitis, dirbęs KPI Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje. Ilgą laiką (1972–1992) katedrai vadovavo prof. A. Kudzys. Svarbiausios mokslinio tyrimo darbo kryptys buvo gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų ir kokybės kontrolės tobulinimas; polimerų panaudojimas gelžbetoninėse konstrukcijose; gelžbetoninių tiltų stiprumo ir ilgaamžiškumo gerinimas; gelžbetonin ių konstrukcijų mechanika ir patikimumas; konstrukcijos iš naujų medžiagų ir kt. Šiais klausimais katedros darbuotojai atliko daug originalių teorinių ir praktinių darbų, kurie buvo pripažinti žymiausių pasaulio betono ir gelžbetonio srities mokslininkų ir mokslinių įstaigų. Profesorių A. Kudzio ir G. Marčiukaičio iniciatyva katedros laboratorijos buvo aprūpintos galingais konstrukcijų bandymo presais, stendais ir kita įranga.
1980 m . G. Marčiukaitis apgynė technikos mokslų daktaro (habilituoto mokslų daktaro) disertaciją „Betono ir gelžbetonio, impregnuoto polimerais, fizikinių-mechaninių savybių tyrimas ir jų ypatybių įvertinimas skaičiuojant konstrukcijas“, o 2000 m. – ir G. Kaklauskas disertaciją „Integralinis gelžbetoninių konstrukcijų deformatyvumo fizikinis modelis“. 2005 m. katedros darbuotojai P. Vainiūnas, R. Vadlūga, J. Valivonis ir E. R. Vaidogas atliko habilitacines procedūras ir tapo profesoriais. Katedroje buvo parengtos ir apgintos 49 daktaro (technikos mokslų kandidato) disertacijos, 33 iš jų – vadovaujant prof. A. Kudziui (R. Vadlūga, A. Kvedaras, B. Užpolevičius, R. Garalevičius, V. Bagočiūnas, J. Motiejūnas, V. Vaitkevičius, K. Šapalas, A. Šniukšta, V. Viršilas, E. K. Zavadskas, R. Podagėlis, I. Bielyj, J. Žekevičius, M. Pelikša, B. Valiūnas, L. Dvoskina, A. Notkus, V. Papinigis, V. Glebov, G. Jankauskas, G. Aksomitas, B. Jonaitis, A. Rimkevičius, J. Valivonis, R. Kvietkauskas, P. Romanov, R. Kliukas, V. Popov, S. Raslanas, A. Šapalas, E. R. Vaidogas, D. Mykolaitis); 12 –vadovaujant prof. G. Marčiukaičiui (A. Jurkša, V. Kinderavičius, A. Janickas, E. Dulinskas, A. Kaminskas, G. Kaklauskas, A. Zabulėnas, V. Juocevičius, R. Šimkus, A. Šneideris, L. Juknevičius, R. Šalna); 1 – vadovaujant prof. G. Kaklauskui (D. Bačinskas); 2 – vadovaujant doc. E. Dulinskui (V. Ražaitis, R. Balevičius); 1 – vadovaujant prof. P. Vainiūnui (T. Skuturna).
Katedra tapo vieninteliu koncentruotu moksliniu ir mokymo padaliniu gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų srityje Lietuvoje. Todėl nuo 1998 m. ji pavadinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra (ved. G. Marčiukaitis).
 
Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su užsienio kompanijomis:
1. MIDAS IT Inc., Seulas, Respublika Korėja.
2. Nemetschek Gmbh., Miunchenas, Vokietija.
3. SolidWorks Corp., Konkordas, Masačiusetso valstija, JAV.
Taip pat pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su:
1. UAB "Markučiai" (www.markuciai.lt)
2. UAB "IN RE" (www.inre.lt
3. UAB "Denia solutions" (http://www.denia.lt)
4. AB "Vilniaus Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3" (http://www.gkg3.lt)
 
Prie Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros veikia Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų mokomoji laboratorija.
    • Puslapio administratoriai:
    • Daiva Jurėnienė
    • Rita Valaitienė
    • Lina Bakšienė