Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Statybos fakultetas Padaliniai Statinių ir tiltų konstrukcijų institutas Padaliniai Inovatyvių statybinių konstrukcijų laboratorija

Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorija

2013 m. Moisseiff Award apdovanojimas už geriausią mokslo straipsnį

Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjui, profesoriui Gintariui Kaklauskui ir Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorija vedėjui dr. Viktor Gribniak – Amerikos civilinės inžinerijos sąjunga (American Society of Civil Engineers, ASCE) įteikė 2013 metų Moisseiff Award apdovanojimą už geriausią ASCE žurnaluose paskelbtą mokslo straipsnį. Įkurta 1852 m., ASCE yra seniausia Amerikoje ir įtakingiausia pasaulyje inžinerijos mokslo organizacija, leidžianti 33 mokslo žurnalus.
Lietuvos mokslininkai apdovanojimą pelnė už Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos žurnale (ASCE Journal of Structural Engineering) 2011 metais paskelbtą straipsnį „Susitraukimo eliminavimas iš armuoto betono elementų momentų ir kreivių bei tempiamojo sustandėjimo diagramų“ (angl. „Eliminating shrinkage effect from moment curvature and tension stiffening relationships of reinforced concrete members“). Leon S. Moisseiff, žymaus Amerikos mokslininko ir inžinieriaus, vardo premija (Moisseiff Award) nuo 1948 m. kasmet skiriama mokslo publikacijoms už reikšmingus nuopelnus statybos konstrukcijų ir taikomosios mechanikos srityse, taip pat už įvairių medžiagų tiltų ir rėmų projektavimo metodų tobulinimą.
Premiją skyrusio Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos komiteto apdovanojimo pranešime sakoma: „šis iškilus straipsnis, kuriame nagrinėjama betono traukimosi įtaka momentų-kreivių ir tempiamojo sustandėjimo priklausomybėms, tobulinant armuoto betono konstrukcijas ir analizės metodus, įnešė svarų indėlį į taikomąjį mechanikos mokslą. Straipsnyje pateikiama unikali skaitinė traukimosi eliminavimo iš šių priklausomybių procedūra“.
 

Lietuvos mokslo premija technologijos srityje 2013 m.

Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje apdovanotas profesorius Gintaris Kaklauskas, atlikęs inovatyvų ir statybų praktikoje reikšmingą armuoto betono tyrimų ciklą. Už šį darbą profesorius įvertintas ir pasauliniu mastu - Amerikos civilinės inžinerijos sąjunga skyrė prestižinį Moisseiff Award apdovanojimą.
Profesoriaus darbų ciklas „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“ nagrinėja armuoto betono modeliavimą, aiškina, kaip įvertinti jo deformacines savybes, pleišėjimą. Gauti tyrimų ciklo rezultatai svarbūs praktikai, nes jie leidžia efektyviau naudoti statybines medžiagas (betoną ir armatūrą) bei prailginti konstrukcijų eksploatacijos trukmę.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė šalies Vyriausybė, jas konkurso būdu skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Premijos dydis – 101 400 litų, jos teikiamos iškiliausiems mokslininkams humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.
 

Betono deformatyvumo ir stiprumo tyrimai

Trumpalaike ir ilgalaike apkrova veikiamų betoninių elementų savybių eksperimentiniai tyrimai ir prognozavimas, savybių kitimo laike stebėsena, betono ir aramtūros sąveikos tyrimai.

Konstrukcijų stiprumo, deformatyvumo ir ilgaamžiškumo tyrimai ir skaitinis modeliavimas

Trumpalaike ir ilgalaike apkrova veikiamų gelžbetoninių elementų eksperimentiniai tyrimai ir skaitinis modeliavimas, įvertinant ilgalaikius efektus ir eksploatcinius poveikius.

Armuoto betono konstrukcijų projektavimo normų adekvatumo tyrimai, projektavimo rekomendacijų rengimas

Statybinių konstrukcijų projektavimo normų palyginamieji adekvatumo tyrimai bei taikymo rekomendacijų rengimas, atskleidžiant normų privalumus ir trūkumus, taikymo ribas ir ypatumus.

Konstrukcijų gamybos technologijų vertinimas, gamybos rekomendacijų rengimas

Konstrukcijų gamybos technologinių sprendimų analizė ir paieška, atsižvelgiant į medžiagų savybių kitimą, medžiagų elgsenos ypatumus, technologinių procesų įgyvendinimo rekomendacijų ruošimas.

Dispersiškai (plieniniu ir neplieniniu plaušu) armuoto betono tyrimai

Plieno plaušu armuotų betoninių ir gelžbetoninių elementų eksperimentiniai tyrimai, efektyvios betono sudėties ir plaušo kiekio parinkimas, dispersiškai armuotų elementų skaitinis modeliavimas.

Kompozitine (neplienine) armatūra armuotų betoninių konstrukcijų tyrimai

Kompozitiniais strypais  armuotų betoninių elementų eksperimentiniai ir skaitiniai tyrimai, betono ir armatūros sąveikos eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai, efektyvaus armavimo paieška.

Išskirtines mechanines savybes turinčių betonų (lengvųjų, ugniai atsparių) tyrimai

Lengvojo konstrukcinio betono optimalių sudėčių paieška ir eksperimentiniai tyrimai; aukštose temperatūrose eksploatuojamų betoninių elementų efektyvios sudėties paieška ir elgsenos analizė.

Konstrukcijų stiprinimas ir stiprinimo efektyvumo vertinimas

Pažeistų konstrukcijų efektyvių stiprinimo metodų paieška ir analizė, sustiprintų elementų skaitinis modeliavimas ir eksperimentiniai tyrimai, pasirinktų stiprinimo metodų efektyvumo vertinimas.

Konstrukcinių medžiagų skaitinių modelių kūrimas ir tobulinimas

Skaitiniuose tyrimuose taikomų medžiagų modelių kūrimas ir tobulinimas, taikant didelės apimties eksperimentinių tyrimų duomenų bazes, sukurtų medžiagų modelių praktinio taikymo rekomendacijų kūrimas.

Konstrukcijų skaitinio modeliavimo adekvatumo ir konstrukcijų efektyvumo galimybių studijos

Konstrukcijų darnių skaitinio modeliavimo koncepcijų kūrimas ir taikymas, koncepcijų adekvatumo statistinis vertinimas, sukurtų koncepcijų taikymas, vertinant konstrukcinių sprendimų  efektyvumą.

Naujų medžiagų taikymo statybinėse konstrukcijose galimybių studijų parengimas

Inovatyvių medžiagų taikymas, įgyvendinant realių statinių konstrukcijų projektus, taikomų sprendimų pagrindimas ir ekonominio efektyvumo vertinimas, taikymo rekomendacijų rengimas.
  • Laboratorija disponuoja greitaeige vaizdo kamera ir duomenų apdorojimo programinė įranga, skirta konstrukcijų ir statinių plyšių bei deformacijų 2D arba 3D analizei. Sistema pajėgi aptikti 0,05mm pločio plyšius kameros regėjimo laukui esant 1 m x 0,5 m.
  • Statinių poslinkių ir deformacijų laboratoriniams tyrimams taikoma skaitmeninė duomenų fiksavimo sistema, leidžianti eksperimentiškai nustatyti apkrovos ir poslinkių/deformacijų priklausomybes nuo apkrovimo pradžios iki elementų suirimo.
  • Laboratorija disponuoja modernia statybinių konstrukcijų svyravimų matavimo sistema, leidžiančia atlikti statinių ir konstrukcijų svyravimo formų bei dinaminių rodiklių (dažnių, pagreičių, poslinkių ir t. t.) eksperimentinius tyrimus.
  • Deformacijų ilgalaikės kaitos stebėsenai (pvz., betono susitraukimo deformacijų) taikomas 200 mm bazės skaitmeninis matuoklis.
  • Laboratorija taip pat disponuoja ultragarsiniu prietaisu, kuris gali būti taikomas plieno ir betono mechaninių savybių ir pažaidų eksperimentiniams tyrimams.
  • Plyšių pločių fiksavimui taikomi skaitmeninis mikroskopas su objektyvu bei plyšių matavimo kamera.
  • Laboratorija disponuoja potenciometriniais poslinkio matavimo zondais, kuriais poslinkius galima fiksuoti 25, 50, 100, 200 ir 300 mm ribose 0,01 mm tikslumu.
  • Tempimo ir spaudimo jėgos matavimui naudojamas jutiklis, kuriuo apkrova gali būti matuojama nuo 0 iki 500 kN. Jutiklio tikslumo klasė tempimui 0,1%, spaudimui 0,25%.
 

LMT finansuojamas mokslininkų grupių projektas 2014-2016 m.

LMT finansuojamas mokslininkų grupių projektas „Efektyvus armavimas betoninių konstrukcijų standumui ir atsparumo pleišėtumui padidinti“. Projektas vykdomas nuo 2014-03-03 iki 2016-12-31. Projektą vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, projekto vadovas – Viktor Gribniak, vykdytojai  – Gintaris Kaklauskas, Adas Meškėnas, Arvydas Rimkus, Vytautas Tamulėnas, Vaidotas Gelažius. Skirtingai nuo pasaulyje vyraujančios praktikos, kai statybinių konstrukcijų tyrimai apsiriboja tik medžiagų arba tik konstrukcijų elgsenos analize, vykdomame projekte, taikant naujas medžiagas (polimerų kompozitus, dispersinį armavimą ir kt.), atliekama racionalių konstrukcinių armavimo schemų analizė, atsižvelgiant į du pagrindinius aspektus: 1) konstrukcinį (didinant tempiamojo betono zonos gebėjimą atlaikyti įtempius bei mažinant šio parametro variaciją realiose konstrukcijose) ir 2) technologinį (gamybos galimybę ir kaštus). Optimaliai parenkant medžiagas ir derinant jų mechanines savybes, mažinama realių konstrukcijų mechaninių savybių variacija bei didinamas projektavimo (skaitinio modeliavimo) rezultatų patikimumas.
:
 
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Eugenijus Gudonis
    • Rita Valaitienė
    • Lina Bakšienė
    • Justė Kareivaitė