Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

APIE KATEDRĄ

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAISRINĖS SAUGOS KATEDROS KOLEKTYVAS
 

Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje:
katedros vedėjas prof. dr. Ritoltas Šukys, prof. dr. Gintautas Skripkiūnas, prof. dr. Egidijus Rytas Vaidogas, prof. dr. Džigita Nagrockienė, doc. dr. Aušra Stankiuvienė, doc. dr. Ramunė Žurauskienė;                                           
 
antroje eilėje: 
doc. dr. Mečislavas Griškevičiusc, doc. dr. Asta Kičaitė, doc. dr. Jurgita Šakėnaitė,  dr. Lina Kisežauskienė, lektorius Gintaras Paulauskas;
 
trečioje eilėje:
lektorė Ingrida Girnienė, doc. dr. Sergejus Gaidučis, administratorė Natalja Baraškova
 
 
STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAISRINĖS SAUGOS KATEDROS LABORATORIJOS KOLEKTYVAS
 
 
Iš kairės į dešinę:
laboratorijos vedėja Valentina Leonova, laborantė Jolanta Grigelevičienė, laborantė Eglė Liberts
 
 
  
2017 m. kovo 28 d. VGTU Tarybos nutarymuDĖL vilniaus gedimino technikos universiteto AKADEMINIŲ PADALINIŲ STRUKTŪRINIŲ PAKEITIMŲ Nr. 1-1 nutarta: nuo 2017 m. liepos 1 d. Statybos fakultete sujungti Darbo ir gaisrinės saugos katedrą ir Statybinių medžiagų katedrą, sujungtą padalinį pavadinti Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra.
 
DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS KATEDROS ISTORIJA
 
VISI rektoriaus 1985 m. birželio 18 d. įsakymu buvo įsteigta Darbo ir aplinkos apsaugos katedra. Tai ir buvo dabartinės Darbo ir gaisrinės saugos katedros gimtadienis. Pirmaisiais šio padalinio dėstytojais paskiriami docentai, technikos mokslų kandidatai Pranas Baltrėnas, Danielius Gužas, Petras Čyras. Katedroje asistentais dirbo Gintas Umbrasas, Nerijus Žukas, Jonas Baronas, Saulius Valentinavičius, Valmantas Girnius ir Ritoldas Šukys.
Pirmuoju katedros vedėju skiriamas doc. dr. Petras Čyras. Jis šias pareigas ėjo ilgiausiai – iki 2002 m. su trumpute kelių mėnesių pertrauka. 1995 – 1996 m. keturis mėnesius katedrai vadovavo habil. dr. Romualdas Mačiulaitis. 2002 m. Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėju išrenkamas doc. dr. Ritoldas Šukys.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo panaikinta karinio parengimo disciplina. Vietoje jos katedra parengė Civilinės saugos programą bei metodinę literatūrą ir lektorius Romualdas Dubonis pradėjo dėstyti šią naują discipliną bakalaurams. Nepriklausomybės atkūrimas iškėlė katedrai dar svarbesnių ir neatidėliotinai spręstinų klausimų. Pvz., kas turi rengti gaisrinės saugos specialistus su aukštuoju išsilavinimu. Iki tol specialistus krašto priešgaisrinei apsaugai rengė Rusijos ir Ukrainos aukštosios mokyklos. Dėl gaisrinės saugos sistemos reformos, natūralios specialistų kaitos kasmet reikėjo apie 40 jaunų absolventų. Siųsti jaunimą studijuoti gaisrinės saugos užsienio aukštosiose mokyklose per brangu, nes Lietuva kasmet šiam tikslui turėtų skirti apie 1 mln. Lt.
Pirmasis ir ilgametis katedros vedėjas prof. Petras Čyras prisimena: „Paskambinau tuometiniam Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriui Juliui Kraujeliui ir pasiūliau rengti gaisrinės saugos magistrantus. Jis atsakė: „Nereikia taip aukštai šokti, pradėkime nuo gaisrinės saugos bakalaurų“.
Nepraėjo nė pusė metų po šio pokalbio, kai tuometinis rektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas susitiko su Vidaus reikalų ministru ir sutarė rengti gaisrinės saugos specialistus mūsų universitete. Garbės ir rūpesčių našta atiteko Statybos fakultetui ir jo dekanui P. Vainiūnui, Darbo ir gaisrinės saugos katedrai. Prieš imantis šio darbo, pirmiausia teko parengti ne vieną studijų programą, įsigyti gaisrinės saugos specialybės disciplinoms reikalingą literatūrą, įkurti mokymo laboratorijas ir galvoti apie dirbančių dėstytojų kvalifikaciją. 1992 m. katedrai suskilus į dvi, susikūrė nauja Darbo ir gaisrinės saugos katedra, kurioje liko 5 dėstytojai ir nė vieno gaisrinės saugos specialisto.
Naujų specialistų rengimo klausimais įvyko ne vienas pasitarimas. Priešgaisrinės apsaugos departamentas siūlė į pirmą kursą priimti 100 studentų. Įvertinus visas universiteto galimybes, nutarta priėmimo kontingentą sumažinti iki 50. Departamento vadovai pažadėjo padėti visais klausimais, susijusiais su studijų proceso organizavimu. Ir savo žodį ištesėjo. Kartu su departamento direktoriaus pirmuoju pavaduotoju Edmundu Uldukiu važiavome į Maskvos aukštąją gaisrinės saugos mokyklą susipažinti su studijų programomis, laboratorijomis. Kartu puoselėta mintis iš jų gauti mokomosios literatūros. Išvyka pateisino viltis. Po kurio laiko mikroautobusas iš Maskvos atvežė reikiamų vadovėlių, laboratorinių darbų ir pratimų mokamųjų knygų. Tai tik buvo didelio ir ganėtinai sudėtingo darbo pradžia.
Per 1992 metų pavasario semestrą pradėta pirmakursių agitacija studijuoti gaisrinę saugą. Labai sunkiai sekėsi įtikinti jaunimą keisti pasirinktą specialybę. Sunkiai, bet 21 studentas pakluso raginimams. Katedros dėstytojų, Statybos fakulteto dekano, Priešgaisrinės apsaugos departamento atkakliu darbu parengta savarankiška, universiteto struktūrai pritaikyta gaisrinės saugos bakalaurų studijų programa. 1992 m. rugsėjo 1 d. pradėtos studijos pagal naują gaisrinės saugos programą.
Departamentas techniškai ir materialiai padėjo įrengti priešgaisrinės profilaktikos technologiniuose procesuose mokomąją laboratoriją. Jis įpareigojo savo darbuotojus dėstyti gaisrines disciplinas. Pirmaisiais metais Edmundas Uldukis skaitė gaisrinės saugos organizavimo paskaitas, po metų šį kursą dėstė Vytas Aleksandravičius, dabar – Gintaras Paulauskas; gaisrinę taktiką dėstė Artūras Račkauskas, po to Bronius Pečeliūnas, dabar Mečislovas Griškevičius; gaisrų tyrimą ir kvotą – Stasys Kraujelis, Voicechas Salnikas, Valdas Mardosas, dabar katedros vedėjas doc. Ritoldas Šukys; degimo ir gesinimo teoriją – prof. Aivaras Kareiva, dabar doc. Elena Zalieckienė.
Pirmais studijų metais degimo ir gesinimo teorijos laboratorinius darbus studentai atlikdavo departamento Gaisrinių tyrimų centre. Padedant tuometiniam Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų departamento direktoriui generolui Kaziui Zulonui ir Varšuvos aukštajai gaisrinei mokyklai įrengta Degimo ir gesinimo teorijos mokomoji laboratorija. Daug jėgų ir sumanumo, kuriant laboratorijas, parodė buvęs laboratorijos vedėjas, dabar jau docentas Arūnas Jaras, meistras Jonas Mašnauskas ir reikalų tvarkytoja Sofija Stupak. Darbšti, pareiginga katedros reikalų tvarkytoja Natalja Baraškova organizuoja ir kontroliuoja gaisrinės saugos bakalaurų studijų procesą nuo pirmo kurso iki diplomų įteikimo absolventams. Buvusi laboratorijos vedėja Vida Šimulionytė ir buvusi vyr. laborantė Valentina Leonova parengė metodikas laboratoriniams darbams atlikti.
Fundamentinių bendrųjų inžinerijos ir specialiųjų mokslų disciplinas dėstė mūsų universiteto kitų fakultetų dėstytojai: profesoriai Josifas Parasonis, Algimantas Kazragis, docentai Kazys Algirdas Kaminskas, Elena Zalieckienė, Pranas Gerdžiūnas, Leonidas Syrus, Jadvyga Kerienė, Algimantas Čepulkauskas, Liudas Rimkus, Angelė Kaulakienė, dėstytojai Aušra Pelėdienė, Janina Jaurienė ir kiti.
Nuo pat pirmųjų studijų metų mokomąją praktiką katedros studentai atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Šiai praktikai vadovauja pulkininkas-leitenantas Gintaras Paulauskas (jis yra ilgametis katedros lektorius). Vėlesniais studijų metais dvi gamybines praktikas atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padaliniuose. Jų darbuotojai dalykiškai vadovauja studentų praktikai.
1995 m. išleista pirmoji 19 absolventų gaisrinės saugos bakalaurų laida. Šiandien į savarankišką veiklą katedros palydėti auklėtiniai skaičiuojami šimtais. Džiugu, jog visi gerai dirba, sėkmingai kopia darbinės karjeros laiptais. Tai dar labiau kelia gaisrinės saugos specialybės prestižą. Todėl jau keleri metai vyksta nemaži konkursai tarp stojančiųjų. Nuo 1998 m. mokslo metų į šią vyrišką specialybę priimamos ir merginos.
Pirmosios laidos absolventas, dabar majoras, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos mokomosios komandos viršininkas Valdas Krulikauskas penkių laidų sąšaukoje prisiminė: „Kartu su grupės draugais džiaugiausi įgijęs aukštąjį gaisrinį išsilavinimą. Kadangi buvome pirmieji, mus vertino tarsi per padidinamąjį tikslą. Buvome giriami ir peikiami, šlovinami ir linčiuojami. Su mūsų laida buvo lyginami visi kiti katedros studentai. Galbūt nebuvome geriausi, tačiau šiandien drąsiai galiu teigti – jais tapome. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sėkmingai darbuojasi 15 pirmosios laidos absolventų. Dauguma jų užima aukštas pareigas, vadovauja didesniems ar mažesniems kolektyvams. Jų vadovų ir pavaldinių atsiliepimai tik teigiami. Ne vienas apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasižymėjimo ženklais. Visi, kas mums dėstė, nuoširdžiai stengėsi perteikti didžiąją dalį savo žinių, sukauptų praktinių įgūdžių. Stebėdavomės, kaip departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Edmundas Uldukis įtemtoje dienotvarkėje rasdavo laiko paskaitoms skaityti, kaip atsakingai mus, rengiančius diplominius darbus, konsultavo pulkininkas Remigijus Baniulis, pulkininkas-leitenantas Vytas Aleksandravičius, pulkininkas-leitenantas Gintaras Paulauskas ir iš gyvųjų tarpo pasitraukęs pulkininkas-leitenantas Albertas Nyderis. Tik geru žodžiu minime universiteto dėstytojus prof. Algimantą Kazragį, prof. Leoną Lingaitį, doc. Petrą Čyrą, prof. Romualdą Mačiulaitį, doc. Vladimirą Popovą, doc. Vygantą Kvedarą, prof. Aivarą Kareivą, doc. Liudą Rimkų, doc. Romualdą Kliuką ir daugelį kitų“.
1996 metais Darbo ir gaisrinės saugos katedroje buvo pradėtos ergonomikos studijos, kurios iki šiol yra vienintelės Baltijos valstybėse. Tarptautinės ergonomikos asociacijos duomenimis, universitetinės ergonomikos studijos vykdomos 33 pasaulio valstybėse, įskaitant Lietuvą. Ergonomikos studijų pradininkas ir kuratorius Lietuvoje yra doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas. 2002 m. katedros vedėjo doc. Ritoldo Šukio iniciatyva katedroje pradėti rengti saugos inžinerijos magistrai pagal 1,5 metų mokymo programą. 2004 m. išleista pirmoji magistrų laida.
 Būtina pabrėžti, kad doc. K. A. Kaminskas Ergonomika gamyboje magistrantams, baigusiems pirmą kursą ir kurie pageidauja, parūpina praktikos bazes Lietuvoje ir užsienyje. Šiomis praktikomis labai patenkinti studentai ir yra geri atsiliepimai iš priimančių įmonių.
Katedros kolektyvo triūsas apibendrintas vadovėlyje „Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai“, kurio rengimą ir leidybą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Vadovėlis, kurio sumanytojas ir autorių kolektyvo telkėjas, ragintojas buvo prof. Petras Čyras, 2004 m. buvo pažymėtas 2-ąja respublikine vadovėlių premija. Vadovėlio bendraautoriai: V. Girnius, K. A. Kaminskas, V. Nainys, R. Šukys, J. Tartilas apdovanoti LR švietimo ir mokslo ministro Padėkos raštais
Darbo ir gaisrinės saugos katedros bendradarbiai atlieka ir tikruosius mokslinius tyrimus, jų rezultatus apibendrina įvairaus lygio konferencijų pranešimuose, mokslo straipsniuose, monografijose, mokslo knygose, kito pobūdžio leidiniuose. Pastaruoju metu katedros darbuotojai gilinasi į gaisrų ir nelaimingų atsitikimų priežastis ir prevenciją. Šia tema jie parašė ne vieną mokslinį straipsnį, metodines rekomendacijas, skaitė pranešimus šalies ir tarptautinėse konferencijose. Kasmet katedros mokslininkai atlieka kvalifikacinius ir užsakomuosius mokslo tiriamuosius darbus. Katedros bendradarbiavimo partneriai: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija.
Katedra daug dėmesio skiria pamainai ugdyti. Pirmąją šalyje gaisrinės saugos tematikos disertaciją parengė ir sėkmingai ją 2004 m. apgynė mūsų katedros doktorantai Andrius Žukas (vadovas prof. R. Mačiulaitis) Donatas Lipinskas (vadovas prof. R. Mačiulaitis), Aušra Stankiuvienė (vadovas doc. P. Čyras). Dabar doktorontūroje mokosi Jurgita Šakėnaitė, Lina Linkutė, Virmantas Juocevičius (vadovas prof. Egidijus Vaidogas), Zbignev Karpovič (vadovas doc. R. Šukys).
Katedros darbuotojai rengia kvalifikacijos kėlimo kursus kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: nuo 2004 m. atsakingus už darbuotojų saugą ir sveikatą vadovus ir nuo 2005 m. Statinių statybos ir projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius. Taip pat Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo ir ergonominių rizikos veiksnių vertinimo mokymų kursus.
VGTU taryba už nuoširdžią pagalbą rengiant gaisrinės saugos specialistus ir nuoširdų dalykišką bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje tuometiniam Varšuvos aukštosios gaisrininkų mokyklos rektoriui prof. habil. dr. Ježi Wolaninui suteikė universiteto Garbės daktaro vardą. Universiteto taryba už nuoširdžią ir sistemingą visokeriopą pagalbą katedrai VGTU garbės nario vardą suteikė tuometiniam Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento direktoriui generolui Kaziui Zulonui. Padėkos raštu ir vardine juosta apdovanoti departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Remigijus Baniulis, ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas pulkininkas Mečislovas Griškevičius, padėkos raštu – ugniagesių gelbėtojų mokyklos skyriaus viršininkas pulkininkas-leitenantas Gintaras Paulauskas.  2004 m. Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai integruojantis į transatlantines bei europines struktūras Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi apdovanotas Petras Čyras, VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros profesorius.
Per visus katedros darbo metus jau išleista 23 bakalaurų, 13 saugos inžinerijos ir 15 ergonomikos magistrų laidos. Į savarankišką veiklą išlydėti 571 gaisrinės saugos bakalaurai ir 97 saugos inžinerijos bei 97 ergonomikos magistrai.
 
STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KATEDROS ISTORIJA
 
Statybinių medžiagų mokomasis dalykas Vilniuje pradėtas dėstyti 1962 m. tuometinio Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Chemijos katedroje. Statybinių medžiagų laboratorija 1972 m. buvo perkelta iš Chemijos į Statybos technologijos katedrą. Į šią katedrą perkelti ir statybinių medžiagų dalyko dėstytojai – Albinas Gailius, Algimantas Pranas Naujokaitis, Romualdas Šiaučiulis ir Algirdas Žvirėnas.
Statybinių medžiagų katedra buvo įkurta 1975 m. ir minėti pedagogai tapo naujai įsteigtos katedros dėstytojais. Rektoriaus įsakymu Statybinių medžiagų katedros vedėju paskirtas doc. dr. A. Gailius, kuris 1976 m. jau konkurso tvarka išrenkamas pirmajai Statybinių medžiagų katedros vedėjo kadencijai. Katedroje taip pat dirbo doc. dr. A. P. Naujokaitis, doc. dr. R. Šiaučiulis, doc. dr. A. Žvirėnas, vyr. dėstytojas J. Dyčmonas, asistentas A. Rimkevičius. Tuomet katedroje buvo dėstomos tokios disciplinos: statybinės medžiagos, statybinės medžiagos ir dirbiniai, statybinės medžiagos ir metalų technologija. Katedroje taip pat buvo atliekami teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, sukuriamos efektyvios technologinės priemonės akytųjų betonų ilgaamžiškumui padidinti ir jų fizikinėmis – mechaninėms savybėms pagerinti.
 
  Įsakymas apie darbuotojų paskyrimą į naujai įsteigtą statybinių medžiagų katedrą
 
Statybos fakultete nuo 1975 m. buvo viena specialybė – pramoninė ir civilinė statyba. 1980 m. Statybos fakulteto studentai pradėjo studijuoti pagal naują – statybos inžinieriaus – mokymo planą, o 1990 m. vasarą buvo priimti pirmieji studentai į statybos dirbinių ir konstrukcijų gamybos specializaciją.
Tais pačiais metais buvo pertvarkytas studijų modelis ‑ pereita prie trijų pakopų: bakalaurų, magistrų ir daktarų, rengimo. Šiais metais Statybos studijų programa turėjo kelias specializacijas, viena iš jų jau buvo statybos medžiagų ir dirbinių specializacija. 1994 m. studijas baigė 13 pirmųjų bakalaurų. Pereinamuoju laikotarpiu dar mokėsi ir inžinieriai technologai, kurių pirmieji 19 baigė 1993 m., dar 3 – 1994 m. 1991 m. Statybos fakultete buvo parengtos ir pirmosios magistrantūros studijų programos. Viena iš jų – Statybos dirbinių technologija.
1986 m. vadovauti Statybinių medžiagų katedrai konkurso tvarka antruoju vedėju išrenkamas doc. dr. A. P. Naujokaitis. 1989 m. buvo parengta „Statybinių medžiagų ir dirbinių“ specializacijos programa Statybos specialybės programoje. Šios specializacijos studentams suteikiama galimybė įgyti išsamias žinias ne tik apie naudojamų šilumą izoliuojančių, akustinių, apdailos, hidroizoliacinių ir kitokių medžiagų sandarą, savybes, gamybos technologijas bei gamybos įrengimus ir aparatus, bet ir apie ateities medžiagų gamybos paslaptis.
1990 m. Statybinių medžiagų katedros vedėju vėl išrenkamas doc. dr. A. Gailius. Jau nuo šio laikotarpio prasidėjo labai glaudus ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas su Termoizoliacijos moklso institutu, kai katedroje antraeilėse pareigose pradėjo dirbti profesorius A. Kaminskas, docentas A. Laukaitis, docentė J. Kerienė. Savo ruožtu, katedros studentams atsivėrė šio instituto laboratorijų durys. Didelį indėlį įnešė katedroje dirbę Termoizoliacijos mokslo instituto darbuotojai doc. dr. K. Klupšas, doc. dr. J. Stanaitis, dr. D. Daunoravičiūtė, dr. F. Petrikaitis. padėkos nusipelnė ir pagalbinio personalo darbuotojai: R. Červokas, V. Sakalauskas, S. Kelminskas.
Prie Statybinių medžiagų katedros 1991 m. buvo prijungta Chemijos katedra. Dėl šių pokyčių padidėjo kolektyvas, darbo apimtys ir laboratorinė bazė. Į katedros pedagoginį mokslinį ir metodinį darbą įsitraukė buvę Chemijos katedros profesoriai, docentai ir asistentai. Mokslinė veikla, eksperimentai, įvairių medžiagų tyrimai ir jų kūrimas skatino kūrybinę mintį. Laikui bėgant keitėsi katedros pedagogai, pagalbinis personalas bei jos vadovai. Trečiuoju vėlgi Statybinių medžiagų katedros vedėju 1995 m. paskiriamas prof. habil. dr. A. Kazragis. Per tą gana trumpą laikotarpį katedroje neįvyko jokių esminių permainų. Vykdoma universiteto planuotų programų realizacija, dėstomos numatytos disciplinos, kurių atsiskaitymas baigiamas egzaminais arba įskaitomis. Per nepilnus metus neįvykdyta žymių pokyčių ir katedros planuotoje mokslinėje ir metodinėje veikloje.
1996 m. vasario 15 d. buvo įvykdyta kita reforma: buvę Chemijos katedros dėstytojai vėl perkelti į naujai įsteigtą Chemijos ir bioinžinerijos katedrą. Po reformos Statybinių medžiagų katedros vedėju rektoriaus įsakymu vienerių metų laikotarpiui buvo paskirtas Darbo ir gaisrinės saugos katedrai vadovavęs vyresnysis mokslo darbuotojas habil. dr. Romualdas Mačiulaitis. 1997 m. jis buvo išrinktas Statybinių medžiagų katedros vedėju ir šias pareigas ėjo iki 2010 m. vasario.
1997 m. buvo parengtos ir patvirtintos naujos pagrindinių studijų programos bakalaurams ir magistrams. Tuo metu realizuoti pagrindinių akademinių studijų programos Statybos medžiagų ir dirbinių programos pokyčiai. Šioje programoje buvo daug naujų dalykų, pavyzdžiui: medžiagų ir gaminių kokybės kontrolė, kompozitų technologija, nelaidžių drėgmei dirbinių technologija, statybinių dirbinių ilgaamžiškumas ir kt. 1997 m. gegužės 19 d. atskirai įregistruota pagrindinių akademinių studijų Statybos medžiagų ir dirbinių programa. Tuo pačiu metu įregistruotos ir magistrantūros studijų Statybos medžiagų ir dirbinių ir Statybinių medžiagų programos. Be to, patobulinta ir atskirai įregistruota specializuotųjų profesinių studijų Statybos medžiagų ir dirbinių technologijos programa.
2005 m. Statybinių medžiagų katedra šventė 30 metų jubiliejų ir ta proga viena mokomųjų laboratorijų buvo pavadinta statybinių medžiagų mokslo ir technologijų pradininko Lietuvoje profesoriaus Prano Jodelės vardu.
Nuo 2010 m. Statybinių medžiagų katedrai vadovauja doc. dr. Gintautas Skripkiūnas.
 
 
 
Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros kontaktai ir patalpos
Adresas: Saulėtekio al. 11, SRL I

Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas
SRL I -505 
prof. dr. Ritoldas Šukys.
Telefonas: (85) 2745238
Vidinis telefonas: 9238
El. paštas: ritoldas.sukys@vgtu.lt

Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros dėstytojai
SRL I - 114
prof. dr. Gintautas Skripkiūnas.
Telefonas: (85) 2745218
Vidinis telefonas: 9218
 
SRL I - 103 
prof. dr. Džigita Nagrockienė,
doc. dr. Ramunė Žurauskienė,
doc. dr. Asta Kičaitė.
Telefonas: (85) 2745219
Vidinis telefonas: 9207
 
SRL I - 527 
prof. dr. Egidijus Vaidogas,
doc. dr. Aušra Stankiuvienė,
doc. dr. Jurgita Šakėnaitė,
lekt. Ingrida Girnienė.
Telefonas: (85) 2370627
Vidinis telefonas: 9627

Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros administratorė
SRL I -524 
Natalja Baraškova ir lekt. Sergejus Gaidučis.
Telefonas: (85) 2745237
Vidinis telefonas: 9237
El. paštas: stsm@vgtu.lt

Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros laboratorijos vedėja
SRL I - 620
Valentina Leonova.
Telefonas: (85) 2744702
Vidinis telefonas: 9702
El. paštas: valentina.leonova@vgtu.lt
 
Darbo ir gaisrinės saugos laboratorijos laborantė
Eglė Liberts.
Telefonas: (85) 2744702
Vidinis telefonas: 9702
El. paštas: valentina.leonova@vgtu.lt
 
Darbo ir gaisrinės saugos laboratorija:
SRL I - 523 Žmonių saugos mokomoji laboratorija;
SRL I - 608 Technologinių procesų gaisrinės profilaktikos laboratorija;
SRL I - 608 A Degimo ir gesinimo teorijos mokomoji laboratorija.
 
Statybinių medžiagų laboratorijos laborantė
SRL I - 115 a
Jolanta Grigelevičienė
Telefonas: (85) 2745219
Vidinis telefonas: 9219
 
Statybinių medžiagų laboratorija
SRL I - 105
 
Pasirašyta trišalė sutartis dėl Priešgaisrinės galbėjimo tarnybos specialistų rengimo
 
 
         2007 m. balandžio 6 d. Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM direktorius Remigijus Baniulis bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil.dr. Romualdas Ginevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatytos bendradarbiavimo sąlygos, susijusios su asmenų, pretenduojančių į pareigas Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, studijomis Vilniaus Gedimino technikos universitete.
    Pasak ministro Raimondo Šukio, ši sutartis ženklina nusistovėjusių gerų santykių tęstinumą ir įpareigoja, kad jaunuoliai, studijuosiantys šiame universitete turėdami ministerijos siuntimą, turėtų darbo garantijas ir jų karjeros kelias vidaus tarnyboje būtų sėkmingas.
    Bendradarbiavimo sutartis sudaro teisines galimybes VRM išduoti asmenims siuntimus stoti į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto gaisrinės saugos specialybę. Joje taip pat numatyta galimybė PAGD atstovams aktyviai dalyvauti Vilniaus Gedimino universiteto Statybos fakulteto studijų komiteto darbe sprendžiant pretendentų į vidaus tarnybą parengimo klausimus, tvirtinant studijų planus, praktikų bei stažuočių programas, dalyvauti kvalifikacinių bei valstybinių egzaminų komisijos darbe.
    Nuo šių metų bus formuojama speciali grupė, sudaryta iš studentų, gavusių VRM siuntimą studijuoti bei pasirašiusių stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Šie studentai bus rengiami konkrečiam Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui. Taip siekiama užpildyti viduriniosios grandies pareigūnų laisvas darbo vietas rajonuose.
  
 
  • Ugniagesių gelbėjimo mokykla
    Lenkijos Respublikos Varšuvos m. aukštoji priešgaisrinės apsaugos mokykla  
  •  
    Tarp VGTU partnerių – asociacija „Apsaugos verslo grupė“
     
    2017-03-29
          Į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) partnerių ratą nuo šiol įsitraukė ir asociacija „Apsaugos verslo grupė“ (AVG). Pripažindamos, kad pažangą lemia glaudūs mokslo ir studijų, pramonės ir verslo institucijų ryšiai, šiandien abi šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį.
  •      „Planuojame bendradarbiauti VGTU Saugos sistemų inžinerijos studijų programos specialistų ruošime suteikdami galimybes atlikti gamybines praktikas AVG įmonėse narėse, pristatydami naujausias saugos sistemas ir technologijas jauniems specialistams. Sieksime tarpininkauti kviečiant saugos specialistus-lektorius iš kitu šalių. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas įgalins paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie užtikrins aukštą teikiamų saugos paslaugų lygi bei darys įtaką bendram visuomenės saugumui“, – sakė AVG atstovas.
        VGTU ir AVG sutarė tobulintiTarp VGTU partnerių – asociacija „Apsaugos verslo grupė“ mokslo ir studijų procesą taikant naujausius mokslo pasiekimus ir socialinių partnerių patirtį, diegiant vientisą studijų, nuotolinio mokymo bei nuolatinio specialistų tobulinimo sistemą. Pagal sutartį šalys įsipareigojo vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, organizuoti studentams praktikas bei pažintines ekskursijas į AVG narių organizacijas, bendrai rūpintis jaunų specialistų įdarbinimu, karjeros bei praktikos galimybėmis AVG įmonėse narėse.
  •    
    Asociacija „Apsaugos verslo grupė“ vienija apie 40 Lietuvos asmens, turto bei verslo apsaugos srityje veikiančių įmonių. Pagrindinės asociacijai priklausančių įmonių veiklos kryptys: elektroninių apsaugos sistemų projektavimas ir įrengimas objektuose, centralizuota objektų apsauga bei stebėjimas, turto ir asmenų fizinė apsauga, krovinių palyda, piniginių lėšų ir vertybių gabenimas, mechaninės saugos (durys, seifai, spynos) priemonių įrengimas bei konsultacijos, elektroninių apsaugos sistemų įrengimas automobiliuose, konsultacijos, seminarai saugumo klausimais, profesinio parengimo kursai.
  •  
  • Statybos srityje katedra glaudžiai bendradarbiauja su Statybos industrijos ir Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijomis.
    Pagrindiniai užsienio partneriai:
  • UAB "Baumat SP.zo.o"
  • UAB "Halfen SP.zo.o"
  • VŠĮ "Riga Technical University"
  • VŠĮ "Iževskio valstybinis M.T. Kalašnikovo technikos universitetas"
  • VŠĮ "Maskvos Valstybinis statybos universitetas"
  • Institutas "Belniis"
    Pagrindiniai socialiniai partneriai:
  • UAB "Skirnuva"
  • UAB "Perdanga"
  • UAB "Kauno gelžbetonis"
  • UAB "Sakret LT"
  • UAB "Rockwool International"
  • UAB "HeidelbergCement Klaipėda"
  • UAB "Wavin Baltic"
  • UAB "Markučiai"
  • UAB "Betono centras"
  • UAB "Betono mozaika"
  • UAB "Saint-Gobain"
  • AB "Akmenės cementas"
  • UAB "Eternit Baltic"
  • AB "Panevėžio statybos trestas"
  • UAB "Vėtrūna"
  • UAB "Merko statyba"
  • UAB "Genranga"
  • AB "Palemono keramika"
  • UAB "Cemeka"
  • UAB "MC – Bauchemie"
  • UAB "Denia Solution"
Absolventas apie profesijos pasirinkimą
 
 

Kęstutis Lukošius
 
Pasirinkau šias studijas siekdamas tapti gaisrinės saugos specialistu, žinančiu būdus ir priemones, skirtus žmonėms apsisaugoti nuo gaisrų ir jų padarytos žalos, dalyvauti gesinant gaisrus ir likviduojant įvairius incidentus. 
Ši specialybė viliojo savo ekstremaliomis darbo sąlygomis ir kylančiais pavojais. Šiandiena didžiuojuosi, kad pasirinkau šią specialybę, nes galiu kompetentingai patarti žmonėms, kaip apsisaugoti nuo gaisrų ir kitų pavojų, kurie pasiglemžia gyvybes ar sunaikiną turtą. Tokių specialistų paklausa Lietuvoje ir kitose šalyse yra gana didelė, nes technologijos saugos srityje tobulėja ir vis dažniau galima pasiūlyti efektyvesnių prevencijos ar gaisro gesinimo priemonių. Todėl veikliems ir ryžtingiems rekomenduočiau pasirinkti šias studijas.
Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė gaisrinės saugos specialybės bakalaurą, apsiginė magistro ir daktaro laipsnį, įkūrė bendrovę „Gaisriniai tyrimai“, yra išrinktas Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentu.
 
VGTU absolvento paskaita studentams


 
Martynas Plungė
 
    Įsibėgėja Integracijos ir karjeros direkcijos inicijuotas socialinis projektas „VGTU ir absolventų ryšių stiprinimas”, kurio metu paskaitas studentams skaito tarptautinėse kompanijose skirtingų sričių specialistais sėkmingai dirbantys VGTU absolventai.
2012-11-28 d. AB "ORLEN Lietuva" Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus, priešgaisrinės saugos specialistas Martynas Plungė, gaisrinės saugos studentams pristatė AB "ORLEN Lietuva", įvairių brėžinių pagalba aiškino priešgaisrinės saugos užtikrinimo didelėse bendrovėse procesus. „Dar darželyje svajojau būti gaisrininku. Ši svajonė mane atvedė į VGTU. Svajonės išsipildė su kaupu: darau tai, ką visada norėjau, esu tuo, kuo noriu būti“, - kalbėjo po paskaitos Gaisrinės saugos bakalauro, o po to ir Ergonomikos magistro studijas sėkmingai pabaigęs VGTU absolventas, kurio turimas kompetencijas kompanija geriausiai įvertino pasirinkdama būtent jį tarp 150 pretendentų. Pašnekovo nuomone, VGTU dėstomi šios specialybės dalykai pralenkia laiką, daug kas jau yra pritaikyta bendrovėse, o kai kas - dar tik bus praktiškai taikoma ateityje. 
 
VGTU absolventai apie profesijos pasirinkimą, studijas ir karjerą
 
Dr. Edgaras Geda
(PAGD prie VRM Civilinės saugos valdybos viršininkas )
 
    „Studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete man atvėrė daug galimybių mokytis ir tobulėti. Tuo metu internetas žengė tik pirmuosius žingsnius, mano karta neturėjo išmaniųjų telefonų... Universiteto infrastruktūra ir bendruomenė tuo metu darė didžiulę įtaką mokymo procesui. Vis dėlto universiteto svarba ir įtaka žmogui nėra matuojama vien tik technologijomis, kur kas svarbiau motyvacija siekti, o tai gali suteikti tik aukštos kvalifikacijos ir sugebantys sudominti savo dalyku dėstytojai. Dažnai savo studijas atsimename ir apibūdiname pagal dėstytojus, jų požiūrį į studentus. Džiaugiuosi, kad universitete sutikau daug Mokytojų, su kuriais iki šiol palaikome glaudų ryšį ir tai padeda naujausias mokslo žinias panaudoti sprendžiant realias problemas.“
 
Valdas Krulikauskas
(Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas)
 
    „Praėjus kiek daugiau nei dvidešimčiai metų po gaisrinės saugos studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete baigimo, džiaugiuosi, kad anuo metu pasirinkau būtent šį kelią tobulėti, siekti žinių ir išsilavinimo. Kadangi buvome pirma gaisrinės saugos specialybės laida Lietuvoje, studijuoti buvo nelengva, tačiau visus sunkumus padėjo įveikti didžiulė motyvacija būti ne tik pirmaisiais Lietuvoje išugdytais priešgaisrinės saugos specialistais, bet ir būti geriausiais. Didžiuojuosi, kad pirmosios laidos absolventai daug prisidėjo keldami valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos lygį. Jaunam žmogui, ieškančiam savo kelio, siūlyčiau rinktis gaisrinės saugos studijas VGTU, prieš tai išsiaiškinus, ar tikrai to nori. Nes blogiausia, mano manymu, kai žmogus atsitiktinai pasirenka studijas ir vėliau vargsta studijuodamas, kai net ir jas baigus trūksta tos ugnelės, kuri liepsnoja kiekvieno iš mūsų širdyse tarnaujant Lietuvai! Kaip dabartinis Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovas skatinu toliau mokytis ir siekti karjeros ne tik abiturientus, bet ir mūsų mokyklos absolventus. Nes jie yra patyrę karštį, šaltį, psichologinę įtampą, nugalėję aukščio baimę, todėl geresnių vadovų ateityje negu jie sunkiai įsivaizduoju. Tad galiu drąsiai teigti, kad vien knygą paskaičius geru ugniagesiu gelbėtoju, o juo labiau vadovu, netampama. Mūsų profesija tuo ir žavi, kad net ir vadovai savo postus užėmė kažkada pradėdami tarnybą ugniagesiu gelbėtoju.“
 
Dr. Donatas Lipinskas
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro viršininkas)   
 
    "Visuomet sunku nuspręsti, kuria linkme pakreipti savo gyvenimo kelią po mokyklos. Aš nebuvau griežtai apsisprendęs, todėl dabar esu labai dėkingas tiems, kurie rekomendavo studijuoti gaisrinę saugą VGTU, nes man pavyko čia save atrasti. Baigiau visas tris studijų pakopas: bakalauro, magistro, doktorantūros. Nebuvo lengva, bet buvo verta, nes tai mano dabartinės profesinės patirties pagrindas. Jei nori pažinti ugnį, jos galimybių ribas, jos įtaką žmogui ir pastatams ar juose esančiam turtui, jei esi tyrėjas iš prigimties ir ieškai tiesos, jei tau rūpi žmonių sauga, pasirink gaisrinės saugos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.“
 
Dr. Lina Kisežauskienė
(Baigė VGTU gaisrinės saugos specialybę, turi daktaro laipsnį, dirba VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedroje docente)
 
    "Pati tapusi dėstytoja stengiuosi visą informaciją vizualizuoti, kad studentai galėtų įsivaizduoti kiekvieno mano dėstomo dalyko praktinę naudą. Kasmet studentai vyksta į pažintines ekskursijas į objektus, kad suprastų, kaip atrodo technologinis gamybos procesas, jo valdymas, kokius tyrimus atlieka Lietuvoje sertifikuotos laboratorijos, kaip dirba institucijos, bendradarbiaujančios su Vidaus reikalų ministerija. Pastebėjau, kad gaisrinės saugos specialybės studentai yra labai motyvuoti ir žingeidūs. Daugelis pasirenka gyvenimo kelią, susijusį su specialybe dar studijų metais. Vieni tampa ugniagesiais gelbėtojais, kiti – pamainų vadais, tarnybos viršininko pavaduotojais ar viršininkais, dar kiti dirba ministerijose, privačiame sektoriuje, užimdami darbuotojų, atsakingų už priešgaisrinę ir darbų saugą, pareigybę.“
DISERTACIJOS IR JŲ SANTRAUKOS
 
Tema: Plokščių apšiltintų stogų sistemų gaisrinio pavojingumo kompleksiniai tyrimai ir įvertinimas
Andrius Žukas
Daktaro disertacija (2004)
 
Tema: Nelaimingų atsitikimų rizikos valdymas ir optimizavimas statyboje
Aušra Stankiuvienė
Daktaro disertacija (2008)
Skaityti daktaro disertacijos santraukos elektroninį variantą galima čia:
 
Tema: Ypatingųjų poveikių statiniams sukeliamos rizikos vertinimo metodas
Virmantas Juocevičius
Daktaro disertacija (2011)
Skaityti daktaro disertacijos santraukos elektroninį variantą galima čia:
 
Tema: Daugiatikslės analizės ir rizikos skaičiavimo derinimas vertinant pastatų gaisrinę saugą
Jurgita Šakėnaitė
Daktaro disertacija (2012)
Skaityti daktaro disertacijos santraukos elektroninį variantą galima čia:
Skaityti daktaro disertacijos elektroninį variantą galimą čia:
 
Tema: Antipireniniais tirpalais impregnuotos degančios pušies medienos toksiškumo tyrimai
Zbignev Karpovič
Daktaro disertacija (2012)
Skaityti daktaro disertacijos santraukos elektroninį variantą galima čia:
 
Tema: Exploring the possibility to assess and reduce the risk due to hazardous materials transportation by deploying roadside safety barriers
Lina Kisežauskienė
Daktaro disertacija (2014)
Skaityti daktaro disertacijos santraukos elektroninį variantą galima čia:
 
 
 
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Valentina Leonova
    • Rita Valaitienė
    • Lina Bakšienė
    • Justė Kareivaitė