Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
 

 
VGTU Taikomosios mechanikos katedra – 2018:
 
Pirmoje eilėje iš kairės: katedros vedėjas doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Dovilė Merkevičiūtė, lekt. dr. Jelena Selivonec, doktorantė asist. Olga Chabarova, doc. dr. Ona Lukoševičienė, prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas.
Antroje eilėje iš kairės: prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas, doktorantas Medžiagų mechanikos laboratorijos technikas Andrius Patapavičius, doc. dr. Darius Mačiūnas, lekt. dr. Stanislav Stupak, prof. dr. Romualdas Kliukas, doc. dr. Eugeniuš Stupak, doc. dr. Liudvikas Rimkus.
Trečioje eilėje iš kairės: Konstrukcijų modelių laboratorijos vedėjas Antanas Patapavičius, doc. dr. Kęstutis Vislavičius, lekt. dr. Arūnas Jaras, doc. dr. Jurijus Tretjakovas, doktorantas Darius Vainorius, lekt. dr. Michail Popov.
Ketvirtoje eilėje iš kairės: doc. dr. Dainius Rusakevičius, doc. dr. Tomas Ulitinas, administratorius Remigijus Ašmenskas, asist. Andrius Grigusevičius, doc. dr. Gediminas Blaževičius.



Taikomosios mechanikos katedra bazuojasi VGTU laboratoriniame korpuse (Saulėtekio al. 11) 214-219 ir 513-518 kab. Administratorių galite rasti I Lab. korpuso 514 kab. (tel. 2745216). Katedros vedeją galite rasti I Lab. k. 518 kab. (tel. 2744853).   
   
Šiuo metu katedroje studijuoja 6 doktorantai.
Taikomosios mechanikos katedros darbuotojų darbo vietos:
SRL-I 214a - Medžiagų mechanikos laboratorijos technikas, dokt. Andrius Patapavičius
SRL-I 216 - Stiprumo mechanikos laboratorijos vyresnysis m. d. prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius, dr. Ona Lukoševičienė
SRL-I 217a - doc. dr. Kęstutis Vislavičius, doc. dr. Jelena Selivonec
SRL-I 218a - doc. dr. Jurijus Tretjakovas,  dr. Darius Mačiūnas, doc. dr. Dainius Rusakevičius
SRL-I 218 - doc. dr. Stanislav Stupak, doc. dr. Eugeniuš Stupak
SRL-I 219a - doc. dr. Arūnas Jaras, doc. dr. Gediminas Petraitis 
SRL-I 513 -  asist. dr. Ela Jarmolajeva, asist. Andrius Grigusevičius
SRL-I 514 - doc. dr. Dovilė Merkevičiūtė, administratorius Remigijus Ašmenskas, dokt. Olga Chabarova
SRL-I 515 - doc. dr. Gediminas Blaževičius, doc. dr. Tomas Ulitinas, lekt. dr. Michail Popov
SRL-I 516 - Doc. dr. Liudvikas Rimkus
SRL-I 517 - prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas 
SRL-I 518 - katedros vedėjas doc. dr. Sergejus Borodinas, prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas
CR 509 - VGTU Studijų prorektorius, prof. dr. Romualdas Kliukas
Taikomosios mechanikos katedra įkurta 2017.07.01 apjungus VGTU Statybos fakulteto Statybinės mechanikos bei  Fundamentinių mokslų fakulteto Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedras. Ji suformuota pertvarkant VGTU akademinius padalinius VGTU Tarybos 2017 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 1-1. Taikomosios mechanikos katedra priklauso Statybos fakultetui.
 
 Trumpa Statybinės mechanikos katedros istorija

Istoriškai tai viena seniausių VGTU Statybos fakulteto katedrų, sietinų su Lietuvos universitetu,1922 m. vasario 16 d. atidarytu Kaune. Lietuvos Seimo tų pačių metų balandžio 12 d. nutarimu jo Technikos fakultete, be kitų, buvo įkurtas Statybos skyrius, kuriame savo veiklą ir pradėjo Statybos mechanikos katedra (pirmasis vedėjas – doc. Kazimieras Vasiliauskas (1879–1957)). Taigi 1922 04 12 – 1930 06 07 – tai Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakulteto Statybos skyriaus, o 1930 06 07 – 1940 08 15 – jau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto padalinys. 1945 09 01 – 1947 09 01 –VDUStatybos statikos katedra, o 1947 09 01 – 1950 12 15 – VDU Statybos fakulteto vėl Statybos mechanikos katedra.1950 m. reorganizuojant VDU, įkuriamas Kauno politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakultetas, kuriame nuo1950 m. gruodžio 15 d. ir veikė Statybinės mechanikos katedra. Katedros vedėju1957 m. rugsėjo 1 d. tapo doc. Vytautas Klimavičius (1910–1982). Jis jai vadovavo iki KPI Statybinės mechanikos katedros veiklos nutraukimo 1974 m. rugsėjo 1 d. Iki1962 m. įvairiais laikotarpiais Statybinės mechanikos katedroje dirbo: J. Indriūnas, V. Klimavičius, P. Aukštakalnis, J. Baušys, A. Čyras, B. Garmus, A. Kudzys, E. Maksimavičius, A. Martišius, A. Rekevičius, M. Remišauskas, J. Slavėnas, A. Stankus, S. Vasauskas, J. Žukas, V. Kamaitis, A. Krutinis, A. Senuta ir kiti. Kiek vėliau į katedros veiklą įsitraukė V. Gakas, P. Baublys, I. Cypinas, J. Žekevičius, V. Viršilas ir kiti.1962 m. kovo 16 d. KPI Statybinės mechanikos katedros bazėje įkuriama KPI Medžiagų atsparumo katedra (nuo1993 m. tai KTU Deformuojamų kūnų mechanikos katedra).
KPI Vilniaus filiale iki1970 m. veikė Mechanikos katedra, kurioje stiprėjo statybinės mechanikos branduolys (1960 m. KPI vakarinio skyriaus dekanu,1961 m. įsteigus filialą – jo prorektoriumi tapo žinomas statybinės mechanikos specialistas doc. Aleksandras Čyras).
1969 m. buvo įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)). Pirmuoju jo rektoriumi nuo 1969 m. iki 1990 m. buvo prof. A. Čyras (1927–2001). 1970 m. Mechanikos katedros bazėje jis įkūrė Statybinės mechanikos katedrą ir jai vadovavo iki1987 m. rugsėjo 14 d. Statybinės mechanikos katedros bazėje 1976 m. rugpjūčio 1 d. įsteigiama Medžiagų atsparumo katedra (ilgametis vedėjas prof. Algirdas Eduardas Čižas). Abi katedros liko ir 1990 m. VISI reorganizavus į Vilniaus technikos universitetą (Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas universitetui buvo suteiktas 1996 m. rugpjūčio 22 d.). VGTU Statybinės mechanikos katedros vedėju 1987–1997 m. buvo doc. Antanas Krutinis, nuo1997 m. vidurio – prof. Juozas Atkočiūnas.
Taigi perkėlus dalį specialistų iš KPI ir1974 m. galutinai užgesus tenykštės Statybinės mechanikos katedros veiklai, VISI Statybinės mechanikos katedra tapo1922 m. Kauno universitete įsteigtos Statybos mechanikos katedros istorijos ir darbų tęsėja.
Katedroje per pastaruosius kelis dešimtmečius susiformavo nauja optimizacinės statybinės mechanikos tyrimų kryptis. Pagrindiniai šios krypties bruožai: matematinio programavimo ir ypač juo pagrįstos dualumo teorijos taikymas tampriųjų-plastinių ir kitokių konstrukcijų optimizacijai, statybinės mechanikos uždavinių matematinių modelių formulavimas, algoritmų ir programų jiems spręsti parengimas. Vadovaujami prof. A. Čyro, pirmieji nagrinėti tampriąsias-plastines strypines sistemas 1963 m. pradėjo J. Barauskas, R. Baronas (1941–1999), A. Borkauskas (A. Borkowski), A. Čižas, H. Gylys, V. Zakarevičius, kiek vėliau P. Baublys, A. Krutinis ir A. Senuta (1928-2006) (stabilumas, tamprus pagrindas). Matematinio programavimo dualumo teoriją ir metodus optimizuojant konstrukcijas taikė prof. A. Čyro mokiniai: J. Nagevičius, R. Karkauskas, J. Atkočiūnas, S. Kalanta, S. Mažuolis (1934-1989), P. Čyras, V. Dulmanas (1947-2004), K. Vislavičius, L. Lindišas, R. Kačianauskas, V. Skaržauskas, L. Rimkus, A. Sokas, L. Čiupaila, A. Daniūnas, N. Žukas, R. Baušys, R. Kazakevičiūtė, A. Norkus, S. Valentinavičius; kiek vėliau – prof. habil. dr. J. Atkočiūno mokiniai D. Merkevičiūtė, E. Jarmolajeva, A. Venskus, T. Ulitinas, G. Blaževičius, L. Liepa.
Mokslinius VGTU Statybinės mechanikos katedros pasiekimus rodo parašytos mokslinės monografijos ir daktaro (mokslų kandidato) disertacijos, kurias apgynė A. Čyras (1954), J. Žukas (1962), A. Čižas (1967), V. Zakarevičius (1967), J. Barauskas (1968), H. Gilys (1968), R. Baronas (1968), A. Borkauskas (Borkowski) (1969), A. Krutinis (1971), P. Baublys (1971), J. Nagevičius (1971), R. Karkauskas (1972), J. Atkočiūnas (1973), A. Senuta (1973), L. Lindišas (1973), V. Viršilas (1973), S. Kalanta (1974), S. Mažuolis (1974), P. Čyras (1974), V. Kamaitis (1975), V. Dulmanas (1975), J. Žekevičius (1975), K. Vislavičius (1977), M. Leonavičius (1977), S. Stupakas (1978), D. Džankarašvilis (1978), R. Kačianauskas (1982), V. Skaržauskas (1982), M. Šukšta (1982), A. Krenevičius (1983), L. Rimkus (1984), L. Čiupaila (1984), A. Sokas (1985), A. Daniūnas (1985), N. Žukas (1986), R. Baušys (1989), R. Kazakevičiūtė-Makovska (1990), A. Norkus (1990), S. Valentinavičius (1992), D. Merkevičiūtė (2005), E. Jarmolajeva (2007), A. Venskus (2011), M. Popov (2014), T. Ulitinas (2015), G. Blaževičius (2015), L. Liepa (2017).
Habilituoto daktaro (anksčiau – technikos mokslų daktaro) disertacijas katedroje parengė ir apgynė: A. Čyras (1965), A.Čižas (1974), J. Atkočiūnas (1996); habilitacijos procedūrai teiktas mokslo darbų apžvalgas apgynė R. Karkauskas (2004), S. Kalanta (2004), A. Norkus (2006).
Ilgą laiką prie VISI Statybinės mechanikos katedros veikė respublikinė žinybinė Statybinės mechanikos laboratorija (1969–1991), kurioje buvo atlikta vertingų užsakomųjų tiriamųjų darbų.

Prašome žiūrėti šaltinius:
AKADEMIKAS A. ČYRAS - OPTIMIZACINĖS STATYBINĖS MECHANIKOS PAGRINDĖJAS J.Atkočiūnas, A.Krutinis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Mokslas ir technika, Nr.2, 1997. p. 14-15
VGTU STATYBINĖS MECHANIKOS KATEDRAI -75 J. Atkočiūnas, "INŽINERIJA", 1997 m. gegužės 16 d. Nr. 8 (1000)
VGTU Statybinės mechanikos katedra 1922 -2000 metais. J. Atkočiūnas. Knygoje "Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose", Kaunas, Technologija, 2000. p. 253-266.
Aleksandras Čyras ir optimizacija statybinėje mechanikoje. J. Atkočiūnas, A. Čižas. Analitinė apžvalga. Vilnius, Technika, 2002, 85 p.
J. Atkočiūnas. Profesoriui Vytautui Klimavičiui - 100 metų. Gedimino universitetas. 2010/4-5. Vilnius: Technika, p. 4-9.

Trumpa Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros istorija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarybos 2013 lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 5-4 nuo 2014 vasario 03 d. sujungtos Fundamentinių mokslų fakulteto Medžiagų atsparumo ir Teorinės mechanikos katedros į vieną katedrą, ją pavadinant Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedra. VGTU Senato 2014 sausio 28 d. nutarimu Nr. 69-2.8 doc. dr. Stanislav Stupak patvirtintas katedros vedėjo pareigoms.
 
Medžiagų atsparumo katedra buvo įsteigta 1976 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, perkėlus dalį specialistų iš Statybinės mechanikos katedros (http://www.vgtu.lt/uploads/files/dir2023/dir101/dir5/0_0.php) Pirmuoju katedros vedėju tapo habil. dr. prof. Algirdas Eduardas Čižas. 1990 m. katedra tapo kuriamo Vilniaus technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto padaliniu. Aštuoniolika metų – nuo 1976 iki 1994 m. – Medžiagų atsparumo katedros vedėju buvo prof. habil. dr. Algirdas Eduardas Čižas; vienerius metus – nuo 1994 iki 1995 m. - doc. dr. Marijonas Šukšta, trejus metus – nuo 1995 m. iki 1998 m. – prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas, vienerius metus – nuo 1998 m. iki 1999 m. – doc. dr. Kęstutis Vislavičius, dvejus metus nuo 1999 m. iki 2001 m. – doc. dr. Stanislav Stupak. Nuo 2001 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. katedrai vėl vadovavo prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 sausio mėn. vadovavo doc. dr. Stanislav Stupak.
 
Teorinės mechanikos katedra taip buvo vadinama nuo 1990 m. Sunku pasakyti, kada yra Teorinės mechanikos katedros gimtadienis. Katedra tokiu pavadinimu tuometiniame technikos universitete, Fundamentinių mokslų centre (vėliau – fakultete) atsirado 1990 metais, į dvi dalis pasidalinus Taikomosios matematikos ir mechanikos katedrai. Ši pirmtakė visą laiką buvo dvilypė: pusė katedros darbuotojų dėstė teorinės mechanikos dalykus, o kita – bendrosios informatikos, programavimo, ankščiau – ir skaičiavimo metodų dalykus. Teorinė mechanika buvo dėstoma ir dar ankstesnėse – nuo 1960 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinio fakulteto Taikomosios mechanikos katedroje, o nuo 1961 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mechanikos ir matematikos katedroje, iš kurios galiausiai 1970 m. atsirado Taikomosios matematikos ir mechanikos katedra. Taigi, katedros ištakos siekia dar 1960 m. Nuo 1962 m. iki 1990 m. katedrų, dėstančių mechanikos dalykus, vedėju buvo prof. D. Maciulevičius. Jam vadovaujant buvo suformuotos teorinės mechanikos dėstymo mūsų universitete tradicijos. Vėliau katedrai vadovavo doc. A.Čiučelis ir doc. J. Kasnauskas, o nuo 1995 m. iki 2011 m. katedrai vadovavo prof. R. Belevičius. Jam vadovaujant katedroje buvo parengti ir pradėti dėstyti deformuojamų mechaninių struktūrų analizės baigtinių elementų metodais dalykai (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijose). Kadangi šie dalykai tampriai susiję su informacinėmis technologijomis, katedroje, kaip ir ankščiau Taikomosios matematikos ir mechanikos katedros laikais, vėl sugrįžta ir prie programavimo technologijų (procedūrinis ir objektinis programavimas Fortran, C++, Java, Python kalbų pagrindų) bei darbo su matematinės programinės įrangos paketais technologijų dėstymo. Nuo 2011 m. pabaigos prof. R. Belevičius tapo Fundamentinių mokslų fakulteto dekanu, bei tęsė katedros vedėjo pareigas. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio Teorinės mechanikos katedros vedėju tapo doc. dr. D. Šešok, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 sausio mėn. vedėjo pareigas laikinai ėjo doc. dr. S. Stupak.

 

 
VGTU Statybinės mechanikos katedra – 2010:
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: doc. dr. Juozas Nagevičius, katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas, doc. dr. Dovilė Merkevičiūtė, doc. dr. Ela Jarmolajeva, doc. dr. Antanas Krutinis, prof. dr. Romanas Karkauskas.
antroje eilėje:
prof. dr. Stanislovas Kalanta, reikalų tvarkytojas Remigijus Ašmenskas, doc. dr. Valentinas Skaržauskas, asistentas Artūras Venskus, techninė asistentė Neringa Červokaitė, doc. dr. Liudvikas Rimkus, doktorantas Michail Popov, asistentas Andrius Grigusevičius.
 
Buvę katedros darbuotojai: pensininkai ir išvykusieji į užsienį
 
Mes prisimename juos...
 
 
Taikomosios mechanikos katedros partneriai Lietuvoje ir užsienyje:
  1. Lilio mechanikos laboratorija, Prancūzija.
  2. Brno technologijos universitetas, Statybos fakulteto Statybinės mechanikos katedra (Čekija).
  3. Kauno technologijos universitetas. Statybinių konstrukcijų katedra.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys:
  • naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas; 
  • medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai; 
  • kietakūnių jutiklių, energiją tausojančių technologijų kūrimas; 
  • informacinių technologijų, matų vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas.
 
Europos Chemijos inžinerijos federacija
 
Virtualaus Europos instituto žiniomis grįstos daugiafunkcinės medžiagos (KMM.VIN)
 
Katedros kuruojami studentai, praktikas gali atlikti šiose įmonėse:
  • UAB "Bentley"
  • UAB "Forbis"
 
 

         Turima mokslinė aparatūra ir įranga:
  1. Dvi universalios  bandymų mašinos 20/600 (didžiausia apkrova ±200 kN ±1 %, didžiausias apkrovimo dažnis 100 Hz ±1 %, duomenų apdorojimo sistema – SPIDER 8 (Vokietija), programinė įranga – KATMAN EXPRESS);
  2. universali bandymų mašina 50/50 (didžiausia apkrova ±500 kN ±1 %, didžiausias apkrovimo dažnis 50 Hz±1%, duomenų apdorojimo sistema – SPIDER 8 (Vokietija), programinė įranga – KATMAN EXPRESS);
  3. universali bandymų mašina 200/20 (didžiausia apkrova ±2000 kN ±1 %, didžiausias apkrovimo dažnis 20 Hz ±1 %, duomenų apdorojimo sistema – SPIDER 8 (Vokietija), programinė įranga – KATMAN EXPRESS);
  4. bandymų mašina 100/1;
  5. bandymų mašina 10/1
  6. bandymų mašina 1000;
  7. statinė bandymų mašina 2300;
  8. skaitmeninis ultragarsinis matuoklis ECHOGRAPH 1085;
  9. daugiakanalė duomenų apdorojimo ir perdavimo įranga SPIDER8

Prof. habil. dr. Algirdas Eduardas Čižas

 
Gimė 1929 m. rugsėjo 16 d. Anykščių rajone, Užupiečių km.
Mirė 2016 spalio 21 d.
Baigė Anykščių gimnaziją
Kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai, susikalba vokiškai
 
Išsilavinimas:
Habilituotas daktaras (technika), KPI (KTU), 1976
Daktaras, KPI (KTU), 1967
Statybos inžinierius, KPI (KTU), 1952
 
Pedagoginiai mokslo vardai:
Profesorius, 1977
Docentas, 1969
 
Darbo veikla:
VGTU Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros profesorius emeritas, 2014
VGTU Medžiagų atsparumo katedros profesorius emeritas, 2001
VGTU Medžiagų atsparumo katedros profesorius, 1976
Studijų kokybės vertinimo centro (steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija) direktorius, 1995 – 2001
VGTU Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, 1976–1994
Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Statybos fakulteto dekanas, 1980–1987
VISI Statybinės mechanikos katedros docentas, 1968–1976
Statybinės mechanikos katedros vyr. dėstytojas, 1967–1968
Lietuviškosios enciklopedijos redakcijos skyr. vedėjas, Lietuvos mokslų akademija, 1959–1964
Techninės literatūros redakcijos vedėjas, redaktorius, Mokslinės literatūros leidykla, 1953–1958
 
Dėstyti dalykai:
Medžiagų mechanika (medžiagų atsparumas)
 
Mokslinių interesų sritys:
Sistemų, pagamintų iš tamprios-plastinės stiprėjančios medžiagos, skaičiavimas ir optimizacija
Plastinių deformacijų zonų įtaka realaus skerspjūvio konstrukcijų stiprumui ir standumui
Dėstymo metodika
Aukštojo mokslo pedagogika ir studijų organizavimas
Projekto „Inovatyvių metodų ir technologijų kompleksas savarankiškoms medžiagų mechanikos studijoms“ mokslinis redaktorius.
 
MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS
 
Per šimtą mokslinių straipsnių, iš jų pastaraisiais metais svarbesni:
 
  1. Kai kurie Lietuvos aukštojo mokslo reformos bruožai. // “Statybos aukštojo mokslo raidos Lietuvoje momentai”, V., “Technika”, 1994, p.81-83.
  2. Behaviour of Beams with Spreads of Plastic Strains. // “Lithuanian Journal of Computational Mechanics”, 33, 1994, p.92-98.
  3. New Universities in Lithuania and Their Problems. // New Universities and Regional Context, Acta Universitatis Upsaliensis, Uppsala Studies in Education 56, Uppsala, 1994, p. 199-204.
  4. Optimal Discrete Design of Elastoplastic Structures. // “Discrete Structural Optimization”, Springer-Verlag, 1994, p.200-208 (bendraautoris S.Stupakas).
  5. Ar dėstytojų darbo apimtis proporcinga studijų apimčiai? (Kaip skaičiuotinas akademinis dėstytojų krūvis). // Konfer. “Lietuvos mokslas ir pramonė”. Pranešimų medžiaga, 2 knyga, Kaunas, KTU, 1995, p.22-25.
  6. Studijų kokybė ir jos vertinimo perspektyva. // Konfer. “Lietuvos mokslas ir pramonė”. Pranešimų medžiaga. Kaunas, “Technologija”, 1996, p.42-47.
  7. Who is the Fly in the Amber? // Expanding Colleges and New Universities. Selected Case Studies from Non-metropolitan Areas in Australia, Scotland and Scandinavia. Acta Universitatis Upsaliensis, Uppsala Studies in Education 66, Uppsala, 1996, p.219-220.
  8. Lithuania. // Multilingual Lexicon of Higher Education, vol. 2, K.G.Saur, Munchen, 1996, p.127-143.
  9. Optimizacinės konstrukcijų mechanikos raida Vilniuje. // “Lietuvos mokslas”, IV, 10 knyga, p.120-122.
  10. Quality Assessment in Smaller Countries: Problems and Lithuanian Approach. // “Higher Education Management”, March 1997, Vol. 9, No. 1, p.43-48.
  11. “Lithuanian Proceedings in Mechanics” in 1967-1994. // “Statyba”, 1997, Nr.1(9), p.11-13.
  12. Quality Assessment of Lithuanian Higher Education. // Global J. of Engineering Education, 1997, Vol. 1, No. 3, p. 281-284.
  13. Institucijų veiklos vertinimas kelyje į mokslo ir studijų integraciją // Konfererencija “Lietuvos mokslas ir pramonė: Europos erdvės kontekstas” pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija. 1998. P. 186-189 (bendraautoris V.Daujotis).
  14. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Red. Algirdas Čižas. LR švietimo ir mokslo ministerija, Vilnius, 1999.
  15. Mintys apie statybos krypties studijų programas // Statyba.- 1999, t.V, Nr.3, Vilnius: Technika.1999. P. 166-169
  16. Studijų programų kokybės vertinimo strategija // Konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė XXI amžiaus technologijas pasitinkant” pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1999, p. 88–91.
  17. Juozas Atkočiūnas, Algirdas Čižas.  Aleksandras Čyras and optimization in structural mechanics (Analytical review) // Journal of Civil Engineering and Management.- Vol. VIII, 2002, No. 1, p. 4–33.
18.V. Šernas, A. Gaižutis, K. Pukelis, V. Aramavičiūtė, E. K. Zavadskas, V. Karvelis, L. Degėsys, A. Piličiauskas, V. Laurutis, A. Gumuliauskienė, V. Lujanienė, A. V. Valiulis, A. Jacikevičius, J. V. Uzdila, A. E. Čižas, R. Laužackas, M. Teresevičienė, A. Vaišvila, R. Grigas, A. Liekis. Akademinė edukologija = Academic educology: monografija [sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas Liekis]. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2003. 474 p. ISBN 9986-795-23-0.
19.A. Čižas, S. Janavičius, Z. Kamaitis, A. Nakas, A. V. Valiulis. Technologija // Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. V: Dis-Fatva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. ISBN 5-420-01532-3.
 
Mokslo tiriamieji darbai
  1. Konstrukcinių elementų su defektais irimas ir prisitaikomumas (kvalifikacinis). Vadovas R. Kačianauskas, vienas iš vykdytojų: A. Čižas (1997-1998).
  2. Lietuvos respublikos studijų kokybės užtikrinimo pagrindai integruojantis į Europos Sąjungą (kvalifikacinis). Vadovas ir vykdytojas  A. Čižas (1999-2001).
 
Ekspertizes
 
  1. A. Čižas yra Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, šios tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
  2. A. Čižas 2000-2001 buvo kelių aukštesniųjų mokyklų, pretendavusių tapti aukštosiomis mokyklomis (kolegijomis), vertinimo ekspertas.
  3. A. Čižas 2000 vadovavo ekspertų grupei, parengusiai Nuosekliųjų studijų programų nuostatus, patvirtintus LR švietimo ir mokslo ministro 2000-10-26 įsakymu Nr. 1326 (Valstybės žinios, 2000, Nr.91-2841).
  4. A. Čižas 2001-2002 vadovavo ekspertų grupei, kuriai LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu pavesta parengti bendrąjį inžinerijos studijų krypčių reglamentą.
 

Konferencijos

 
1.An impression from the visits to Orebro and Mid-Sweden University Colleges. // The Second Omega International Development Seminar ''Expanding Colleges and New Universities'' (Ostersund, Trillevallen, Sweden). 1995 03 15-19.
2.Relish for Autonomy in Post-soviet Higher Education. // Konferencija ''What Kind of University?'' Londonas. 1997 06 19.
3.Quality Assessment of Lithuanian Higher Education. // Tarptautinis Baltijos regiono seminaras inžinierių rengimo klausimais. Vilnius. 1997 09 26.
4.Quality assurance in Lithuanian Higher Education. // TEMPUS workshop ''Quality Management in Higher Education''. Tartu. 1997 12 04.
5.Lietuvos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas. Dabartinė situacija ir perspektyvos. // Baigiamoji Daugiašalio PHARE projekto “Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas” konferencija. Budapeštas. 1998 11 06.
6.Subject Benchmarking and Academic Freedom.// 16th Biennial Conference of International Network for Quality Assurance Agencies in Higher Education: Quality, Standards and Recognition (March, 19-22, 2001), Bangalore (India), 2001, p. 322 – 324.
 
Mokomosios publikacijos
 
  1. A. Čižas, V. Viršilas ir J. Žekevičius Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas. Moksl. redaktorius A.Čižas. Vilnius. Mokslas. 1985. 278 p.
  2. A. Čižas. Medžiagų atsparumas (Konstrukcijų elementų mechanika). Vadovėlis. Vilnius. Technika. 1993. 424 p.
  3. A. Čižas. Requirements to Home-works on Strength of Materials. Vilnius, VTU. 1994. 8 p.
  4. A. Čižas, V. Viršilas, J. Žekevičius. Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Moksl. redaktorius A. Čižas. Vilnius: TEV. 2000. 296 p.
5.K. Vislavičius, A. Čižas, A. Jaras, R. Kačianauskas, A. Krenevičius, S. Stupak, M. Šukšta, J. Tretjakovas. Medžiagų mechanika: elektroninis vadovėlis [interaktyvus], Vilnius: Technika. 2008. [CD-ROM].
  1. A. E. Čižas. Mechanics of materials: study guide. Vilnius: Technika, 2008. 172 p.
7.J. Atkočiūnas, A. E. Čižas. Netamprių konstrukcijų mechanika. Vadovėlis. Vilnius: Technika, 2009. 268 p. ISBN 978-9955-28-492-5. http://www.ebooks.vgtu.lt/product/netampri-konstrukcij-mechanika.
8.A. E. Čižas, S. Stupak. Medžiagų mechanika: sudėtingų uždavinių sprendimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2013. 102 p.

Prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas

Prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas
 

 
Gimė: 1951 m. spalio 8 d. Širvintų raj.
Baigė: Širvintų raj. Gelvonų vid. mokyklą
Kalba: lietuviškai, rusiškai, angliškai, vokiškai, lenkiškai
 
Išsilavinimas:

Statybos inžinierius, VISI (VGTU), 1975

Daktaras (technologijų mokslai),  VISI (VGTU), 1982
Habilituotas daktaras (technika), 1996
 
Pedagoginiai ir mokslo vardai:
Docentas, 1993
Profesorius, 1997
 
Pasiekimai
Valstybinės premijos laureatas už vadovėlį “Baigtinių elementų metodo pagrindai“ ir mokslo darbų ciklą “Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai“, 2008 m.
Tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys nuo 2012.
Europos cheminės inžinerijos federacijos apdovanojimas už žymų indėlį vystant dalelių terpių mechaniką. 2017.
 
Darbo veikla:
Taikomosios matematikos ir mechanikos katedros asistentas, 1975
Statybinės mechanikos katedros aspirantas, 1976
Statybinės mechanikos mokslinio tyrimo laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1978
Statybinės mechanikos katedros asistentas, 1982
Statybinės mechanikos katedros vyr. dėstytojas, 1983
NTS konstrukcijų skaitinio modeliavimo ir tyrimo laboratorijos vedėjas, VISI (VGTU), 1989
Medžiagų atsparumo katedros docentas, 1995
Medžiagų atsparumo katedros profesorius, 1997
Mokslo prorektorius, 1998
Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, profesorius, 2002
Mechanikos mokslo instituto direktorius, vyriausias mokslo darbuotojas, 2012
Taikomosios mechanikos katedros profesorius, 2017
 
Mokslinių interesų sritys:
Skaičiuojamoji mechanika, terpių ir struktūrų modeliai, diskrečiųjų elementų metodas, baigtinių elementų metodas, dinamika, irimo mechanika, kontakto mechanika, susietieji uždaviniai
 
Mokslinės stažuotės:
Štutgarto universitete, 1985, 1992
Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje, 1994

Londono universiteto karališkasis mokslo, technikos ir medicinos koledžas, 1997
Bremeno universitetas, 2000
Štutgarto universitetas, 2006
Kaizerslauterno universitetas, 2016

 
Svarbiausios publikacijos nuo 2006 m.
  1. R. Balevičius, A. Džiugys, R. Kačianauskas, A. Maknickas, K. Vislavičius. Investigation of performance of programming approaches and languages used for numerical simulation of granular material by the discrete element method. Computer Physics Communications. 2006, Vol. 175, p. 404-415.
  2. R. Balevičius, R. Kačianauskas, Z. Mroz, I. Sielamowicz. Discrete-particle investigation of friction effecting filling and unsteady/steady discharge in three-dimensional wedge-shaped hopper. Powder Technology, Nr. 187, 2008, p. 159-174.
  3. L. Tumonis, M. Schneider, R. Kačianauskas, A. Kačeniauskas. Structural Mechanics in the Case of Discrete Supports. IEEE Transactions on Magnetics, Vol. 45, No. 1, 2009, p. 475-479.
  4. D. Markauskas, R. Kačianauskas, A. Džiugys, R. Navakas. Investigation of adequacy of multi-sphere approximation of elliptical particles for DEM simulations. Granular Matter, Vol. 12, Iss. 1, 2010, p. 107-123.
  5. R. Kačianauskas, A. Maknickas, A. Kačeniauskas, D. Markauskas, R. Balevičius. Parallel discrete element simulation of poly-dispersed granular material. Advances in engineering software, Vol. 41, Iss. 1, 2010, p. 52-63.
  6. J. Novickij, S. Balevičius, N. Žurauskienė, R. Kačianauskas, V. Stankevič, Č. Šimkevičius, S. Keršulis, S. Bartkevičius. Vilnius High Magnetic Field Centre Facilities. J Low Temp Phys, Vol. 159, 2010, p. 406-409.
  7. L. Tumonis, M. Schneider, R. Kačianauskas, V. Vadluga. The Structural Mechanics of Rail Guns With Discrete Supports Showing the Influence of DES. IEEE Transactions on Plasma Science, Vol. 39, Nr. 1, 2011, p. 144-148.
  8. V. Gribniak, G. Kaklauskas, R. Kačianauskas, R. Kliukas. Improving efficiency of inverse constitutive analysis of reinforced concrete flexural members. Scientific research and essays. Lagos: Academic Journals. Vol. 7, Nr. 8, 2012, p. 923-938.
  9. D. Zabulionis, S. Pilkavičius, R. Kačianauskas, R. Jasevičius. Influence of bond parameters on deformation behaviour of reinforced concrete ties. Scientific research and essays. Lagos: Academic Journals. Vol. 7, Nr. 46, 2012, p. 1-12.
  10. V. Gribniak, D. Bačinskas, R. Kačianauskas, G. Kaklauskas, L. Torres. Long-term deflections of reinforced concrete elements: accuracy analysis of predictions by different methods. Mechanics of time-dependent materials. Dordrecht: Springer Netherlands. Vol. 17, Iss. 3, 2013, p. 297-313.
  11. V. Gribniak, L. Torres, G. Kaklauskas, A. Daniūnas, R. Kačianauskas, R. Jakubovskis. Prediction of concrete shrinkage occurring prior to external loading and effect on short-term constitutive modeling and design. Advances in Structural Engineering. Hong Kong: Multi Science Publishing. Vol. 16, Nr. 6, 2013, p. 1061-1080.
  12. A. Dementjev, A. Jovaiša, E. Stupak, R. Kačianauskas. Thermal stresses and end-bulging in cylindrical laser rods under longitudinal diode laser pumping. Journal of thermal stresses. Philadelphia : Taylor & Francis. Vol. 37, Nr. 1, 2014, p. 73-92.
  13. E. Gudonis, R. Kačianauskas, V. Gribniak, A. Weber, R. Jakubovskis, G. Kaklauskas. Mechanical properties of the bond between GFRP reinforcing bars and concrete. Mechanics of composite materials. New York: Springer US. Vol. 50, Nr. 4, 2014, p. 457-466.
  14. D. Zabulionis, R. Kačianauskas, V. Rimša, J. Rojek, S. Pilkavičius. Spring method for modelling of particulate solid composed of spherical particles and weak matrix. Archives of civil and mechanical engineering. Wroclaw: Elsevier urban & partner sp. Vol. 15, Iss. 4, 2015, p. 775-785.
  15. D. Markauskas, A. Ramírez-Gómez, R. Kačianauskas, E. Zdancevičius. Maize grain shape approaches for DEM modelling. Computers and Electronics in Agriculture Oxford: Elsevier. Vol. 118, 2015, p. 247-258.
  16. R. Stonkus, J. Račkauskas, M. Schneider, R. Kačianauskas. Structural mechanics of railguns with open barrels and elastic supports: the influence of multishot operation. IEEE Transactions on Plasma Science. Washington: IEEE. Vol. 43, Nr. 5, 2015, p. 1510-1515.
  17. R. Kačianauskas, H. Kruggel-Emden, E. Zdancevičius, D. Markauskas. Comparative evaluation of normal viscoelastic contact force models in low velocity impact situations. Advanced powder technology. Amsterdam: Elsevier Science BV. Vol. 27, Iss. 4, 2016, p. 1367-1379.
  18. U. Radvilaitė, A. Ramírez-Gómez, R. Kačianauskas. Determining the shape of agricultural materials using spherical harmonics. Computers and Electronics in Agriculture. Oxford: Elsevier. Vol. 128, 2016, p. 160-171.
  19. E. Stupak, R. Kačianauskas, A. Kačeniauskas, V. Starikovičius, A. Maknickas, R. Pacevič, M. Staškūnienė, G. Davidavičius, A. Aidietis. The geometric model-based patient-specific simulations of turbulent aortic valve flows. Archives of mechanics = Archiwum mechaniki stosowanej. Warszawa : Polish Academy of Sciences. Institute of Fundamental Technological Research. Vol. 69, Iss. 4-5, 2017, p. 317-345.
  20. S. Stupak, A. Krenevičius, R. Kačianauskas, J. Selivonec. Duplex positioning method for increasing the fatigue life of threaded connections under eccentric loading. Journal of mechanical science and technology. New York: Springer. Vol. 31, Iss. 2, 2017, p. 733-752.
 
Monografija:
R. Kačianauskas. Computer Methods in Multi-Level Modelling of Beams and Shells. Vilnius Technical University. Vilnius: Technika. 1995, p. 396.
 
Vadovėlis:
R. Barauskas, R. Kačianauskas, R. Belevičius. Baigtinių elementų metodo pagrindai: vadovėlis studentams ir doktorantams. Vilnius: Technika. 2004, 612 p.
 
Dalyvavimas tarptautinėse  konferencijose virš 100
Svarbiausios:
  • Int. Congress of Theoretical and Applied Mechanics, 15-21 August 2004, Warsaw, Poland;
  • 5th World Congress on Particle Technology, 2006, April 23-27, Orlando, Florida, USA;
  • 6th World Congress on Particle Technology, 2010, April 26-29 d., Niurenberg, Germany;
  • 8th World Congress on Computational Mechanics, 2008, June 30 – July 5, Venice, Italy;
  • Workshop „DEM-Partikelkontaktmodelle und Simulation von Mehrphasensystemen mittels CFD-DEM“. Otto-von-Guericke-University Magdeburg, Germany. March 17-18, 2016.
  • 10th World Congress of Chemical Engineering, Barcelona, Spain, October 1-5, 2017;
     
     
    Dalyvavimas mokslo programose ir tyrimų projektuose
    Svarbiausieji:
     
    Tarptautiniai projektai (Projekto VGTU dalies vadovas):
  • FP-7 projektas [NMP.2011.4.0-5] INNVIN " Innovative materials solutions for Transport, Energy and Biomedical sectors by strengthening integration and enhancing research dynamics of KMM-VIN“ Projekto koordinatorius: The European Virtual Institute on Knowledge-based Multifunctional Materials (KMM-VIN), Belgija, 2012-2015.
  • FP-5 projektas CURE "Centre for Urban Construction and Rehabilitation: Technology Transfer, Research and Education". - Gdansko Technikos universitetas. Projekto tarybos narys.
  • PHARE progamos projektas “Assistance programm to VATESI and its TSOs in structural dynamics analysis”. Šiame projekte VGTU atliko Ignalinos AE antrojo bloko reaktoriaus pastato pilotinę seisminės analizės studija įvertinant pastato-grunto tarpusavio sąveiką. Dalyviai: Suomija, Švedija ir D.Britanija, Lietuvos energetikos institutas (LEI), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Geologijos institutas (GI). 2003-2005m.
     
    Lietuvos mokslo ir studijų fondo finansuojami projektai (Projekto vadovas):
  • „Daugiasferinės elipsoidinės dalelės modelis ir jo realizavimas DEM programoje“. Vykdytojas VGTU. 2008 m.
     
Mokslininkų grupių projektai (Projekto vadovas):
  • Akustinio poveikio aerozolio dalelių sistemoje modeliavimas diskrečiųjų elementu metodu. Vykdymo terminai 2013-2015.
     
    Taikomieji Mokslinių tyrimų projektai (Projekto vadovas):
  • „IAE trumpaamžių kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklos statiniai ir seisminiai skaičiavimai“ Užsakovas AB „Pramprojektas“ ir AB „NUKEM“. 2007-2010.
  • „Ignalinos A2 bloko 101/2 pastato seisminio poveikio modeliavimas ir analizė“. Užsakovas – Ignalinos AE, LEI.
     
    Kūrybinio bendradarbiavimo partneriai
     
    • Lenkijos mokslų akademijos Fundamentinių technikos problemų institutas, Lenkija
      Prancūzijos–Vokietijos karinių tyrimų institutas, Prancūzija
    • Ruro  universitetas, Bochum, Vokietija
       
      Dalyvavimas doktorantūros procese
      Mechanikos inžinerijos mokslo krypties doktorantūros tarybos pirmininkas.
      Vadovavimas apgintoms daktaro disertacijoms:
      Mechanikos inžinerijos mokslo kryptyje vadovavo 11, statybos inžinerijos mokslo kryptyje 4 apgintų disertacijų rengimui. Šiuo metu vadovauja 3 doktorantams.
      Vadovavimas podoktorantūros stažuotėms: – 2.
       
      Kita svarbi informacija:
  1. R. Kačianauskas – Virtualaus Europos instituto „Žiniomis grįstos daugiafunkcinės medžiagos“ (KMM-VIN) tarybos narys nuo 2008 m.
  2. R. Kačianauskas – Europos Chemijos inžinerijos federacijos (European Federation of Chemical Engineering, EFCE) dalelių kontinuumo mechanikos sekcijos pakviestasis narys nuo 2007 m.
  3. Europos dideles galios impulsų draugijos narys.
  4. Europos cheminės inžinerijos federacijos dalelių terpių mechanikos sekcijos pakviestasis narys nuo 2017 m.. 
     
    • Puslapio administratoriai:
    • Remigijus Ašmenskas
    • Rita Valaitienė
    • Lina Bakšienė
    • Linas Juknevičius
    • Justė Kareivaitė